Ji sako, kad taip pat būtina užtikrinti paramą gaunančių asmenų dalyvavimą užimtumo programose.

„Socialinė parama, kuri skiriama savivaldybėse, (...) skaičiuojama nuo tam tikrų dydžių, kurie (...) šiuo metu bus peržiūrimi. Jie buvo nustatyti jau prieš daug metų. Didės ir turto vertinimo tam tikri dalykai ir žmonės gaus tokią realesnę paramą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Zailskienė.

Pasak ministrės, norima, kad kuo daugiau darbo neturinčių asmenų pradėtų dirbti.

„Kas yra labai svarbu ir ką (...) tarėmės ir su savivaldybių asociacijom, kad paramą gaunantys žmonės dalyvautų Užimtumo tarnybos darbo skatinimo priemonėse ir savivaldybių užimtumo didinimo programose, būtų paruošti darbo rinkai ir galėtų eiti dirbti“, – kalbėjo ji.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė LRT radijui sakė, kad siekiant padėti su skurdo rizika susiduriantiems žmonėms reikėtų kelti finansavimą socialinei apsaugai ir išmokų didinimui, taip pat gerinti socialines paslaugas.

„Jeigu šeimoje yra žmogus su negalia arba vyresnio amžiaus žmogus, kad būtų, kas prižiūri tą artimąjį, kad galėtų žmonės eiti dirbti“, – teigė A. Adomavičienė.

Pasak jos, dabar yra asmenų su negalia, kurie kas mėnesį turi išsiversti su maždaug 280 eurų pajamomis.

Be to, anot A. Adomavičienės, svarbu didinti prieigą prie socialinio būsto: „Nes turime labai didelę problemą, kad dalis žmonių ar tiesiog neįsigyja būstų, arba kompensacijos yra neprieinamos dėl šešėlio.“

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 5,8 proc., arba 167 tūkst. visų šalies gyventojų – 2,2 proc. punkto daugiau nei 2023 metais.

Tuo metu skurdo rizikos lygis Lietuvoje pernai buvo 21,5 proc., arba 0,9 proc. punkto didesnis nei 2023 metais, žemiau šios ribos šalyje gyveno apie 620 tūkst. šalies gyventojų.