Čilėje gyvenanti venesueliečių politologė, politinių konsultacijų bendrovės „Elevation Group“ vadovė Maria Corina Roldan netrykšta optimizmu, apėmusiu stebėtojus nuo Vilniaus iki Vašingtono. Pokalbyje su kauno.diena.lt ji teigė, kad Donaldui Trumpui rūpi ne diktatoriai ar demokratija, o pinigai. Tai reiškia, kad Venesuelos žmonių laisvės lūkesčius jis lengva ranka iškeis į susitarimą su režimu, jei pastarasis pasiūlys amerikiečiams padorią dalį Venesuelos naftos rinkos.
– Tą pačią dieną, kai sulaikytas N. Maduro, išplito spekuliacijos apie tai, kad D. Trumpas sudarė sandėrį su Rusija ir išmainė Venesuelą į Ukrainą. Kaip vertinate tokias kalbas?
– D. Trumpas yra toks prezidentas, kad panašių kalbų neišeina laikyti vien sąmokslo teorijomis. Jau pirmąją savo kadenciją jis gyrėsi „draugyste“ su Vladimiru Putinu, Kim Jong Unu ir kitais autokratais. Šiandien panašios tendencijos matyti derybose dėl taikos Ukrainoje. Danija įtraukė JAV į grėsmių sąrašą taip pat ne tik dėl grasinimų pasiimti Grenlandiją, bet ir dėl D. Trumpo santykių su Rusija, kurie gali paveikti visą Europą.
D. Trumpas yra nepatikimas valstybės vadovas, nes jis ne politikas, o verslininkas. Jis nesupranta ir nenori suprasti skirtingų ideologijų arba to, kas yra politinio valdymo menas. Jam rūpi tik jo paties interesai, tik galimybės gauti pelną. Todėl jam paprasčiau palaikyti santykius su V. Putino tipo autokratais.
Manau, kad daugybė venesueliečių jaučiasi panašiai – tuo pat metu ir dėkingi, ir niekina patį D. Trumpą, kaip lyderį.
– Tačiau JAV veiksmai Venesueloje aiškiai pažeidžia Rusijos ir Kinijos interesus.
– Šito mes negalime teigti užtikrintai. D. Trumpas nesugriovė Venesuelos režimo, tik nukirto Hidrai vieną galvą, vietoje kurios čia pat auga dvi naujos. Tvarka, N. Maduro pašalintas, bet visi kiti režimo šulai liko savo vietose.
– Šiuo aspektu padėtis Venesueloje atrodė gana keistai: gatvėse švenčiantys žmonės, revoliucinės nuotaikos, tačiau juk režimo administracija, kariuomenė, saugumo tarnybos – viskas liko savo vietose? Kas keičiasi?
– Atsakymą gausime su laiku. Kol kas užtikrintai teigti negalime nieko. Atrodo, kad JAV ketina bent jau pereinamuoju laikotarpiu remtis režimo atstovais, o pastarieji siunčia dėl to prieštaringus signalus. Viskas labai miglota, įskaitant tikruosius D. Trumpo planus, kuriuos aiškiai pamatysime turbūt per artimiausias kelias savaites.
– JAV prezidento pareiškimai sukelia jausmą, kad N. Maduro sulaikymas buvo įspėjimu kitiems režimo vadams, kas jų laukia, jei nepaklus D. Trumpui.
– Taip, nes jam rūpi galimi pelnai, o ne tai, kokia santvarka bus šalyje. Mano nuomone, jo interesas ir tikslas yra Venesuelos nafta, o pasiekti šiam tikslui jis gali pasitelkti arba režimą, arba opoziciją. Kurie pasiūlys jam daugiau, tais jis ir kliausis. Jei D. Trumpas būtų tikrai norėjęs pakeisti Venesuelą, jis būtų sugavęs ne tik N. Maduro, bet ir kitus režimo vadus bei davęs galimybę tikrajam pastarųjų Venesuelos prezidento rinkimų nugalėtojui Edmundo Gonzalezui. Bet jis to nepadarė.
– Taigi, režimo atžvilgiu, tai buvo įspėjimas. O kaip D. Trumpo kalbas vertina opozicijos rėmėjai? Kaip tai vertinate jūs pati?
– Klausydama jo postringavimų apie tai, kaip jis valdys Venesuelą jaučiausi siaubingai. Esu dėkinga už N. Maduro, bet tai nereiškia, kad man patinka D. Trumpas. Manau, kad daugybė venesueliečių jaučiasi panašiai – tuo pat metu ir dėkingi, ir niekina patį D. Trumpą kaip lyderį. Didelės meilės nebuvo ir anksčiau, juk D. Trumpas tikrai blogai elgėsi su JAV esančiais venesueliečiais. Taigi, venesueliečiams nepatinka tai, kad vien sulaikęs N. Maduro, D. Trumpas ima elgtis lyg būtų Venesuelos savininkas. D. Trumpas nėra mūsų šalies savininkas. Gali mūsų šalyje verslauti, bet tu nesi savininkas.
– Sakote, kad D. Trumpas turi pasirinkimą – kliautis režimu arba opozicija. Tokiu atveju, režimas yra akivaizdžiai pragmatiškesnis pasirinkimas, nes opozicijos lyderiai neturi jokios realios valdžios šalyje.
– Sutinku. Čia galime prisiminti, kad per pastaruosius JAV prezidento rinkimus N. Maduro taip pat sakė, kad mieliau Baltuosiuose Rūmuose matytų D. Trumpą, nei Demokratų partijos atstovą, nors tai tiesiog nesąmonė – jam tikrai būtų buvę lengviau su kairesnių pažiūrų JAV vadovybe. O D. Trumpas kažkada taip pat pareiškė, kad „žavisi“ N. Maduro. Kai kalba eina apie tokius žmones, verčiau žiūrėti, ką jie daro, o ne klausytis, ką jie kalba. Vėlgi, D. Trumpas veikiausiai renkasi dirbti su diktatūra, nes su šiais žmonėmis jam lengviau susitarti, nei su demokratiniais lyderiais. Juk iš tiesų jis nieko nesupranta apie tarptautinę teisę arba demokratinio valdymo procedūras. Jam atrodo, kad prezidento postas automatiškai leidžia daryti ką nori.
D. Trumpas viešai pažemino opozicijos lyderę M. Machado, pareikšdamas, kad ji neturi galimybių tapti lydere. Tai gryniausias melas. Nesu šios politikės gerbėja, ji man nepatinka, bet garantuoju jums, kad surengus sąžiningus rinkimus Venesueloje ji lengvai surinktų mažiausiai 80 proc. balsų. Tačiau jau aišku, kad artimiausiu metu rinkimų nebus. Apie tai kol kas niekas nekalba, nors apskritai, paskelbus „pereinamąjį laikotarpį“, anksčiau ar vėliau jie turėtų įvykti.
Labiausiai nerimauti turėtų Panama, nes D. Trumpas jau seniai dairosi į Panamos kanalą.
– Stebime situaciją, kai režimas greičiausiai sudarys kažkokį susitarimą su D. Trumpu, galbūt lemsiantį tai, kad rusai ir kinai nebus visai išstumti iš Venesuelos, tiesiog sugrįš amerikiečių naftos kompanijos ir užims tam tikrą dalį naftos rinkos?
– Labai tikėtina, kad taip ir bus. Venesueliečiai labai seniai nebekontroliuoja savo naftos. Hugo Chavezas užleido viską kinams ir rusams. Dabar savo pyrago dalį matyt pasiims ir amerikiečiai. Manau, kad kaip ir laikais iki dabartinio režimo atėjimo į valdžią, bus sukurta kokia nors bendra Venesuelos ir JAV bendrovė, kurioje viską kontroliuos amerikiečiai.
– Daug kalbama apie tai, kad D. Trumpas nepasitenkins vienu N. Maduro. Jis jau kurį laiką pykstasi su Kolumbijos ir meksikos vadovais. Kai kurie apžvalgininkai prognozuoja, kad kitu jo taikiniu bus Kuba. Kuriai Lotynų Amerikos valstybei dabar reikėtų labiausiai nerimauti dėl D. trumpo „dėmesio“?
– Tikrai ne Kubai, nes ten nėra pelno, o vien režimo pakeitimas, kaip jau minėjau, D. Trumpo visiškai nedomina. Taip, daugelis valstybių ir jų vadovų su nerimu žiūri, kas dėsis toliau. Daug kas žiūri į situaciją panašiai, kaip europiečiai, kurie nerimauja dėl Rusijos grėsmės po agresijos prieš Ukrainą. Jei smogė vienai šaliai, likusios bijo, kad bus kitu taikiniu.
Manau, kad labiausiai nerimauti turėtų Panama, nes D. Trumpas jau seniai dairosi į Panamos kanalą. Beje ir Danija turi pagrindo nerimauti dėl tos pačios priežasties. Taip pat labai nerimauja meksikiečiai, bet potencialiausias taikinys būtų Panama.
(be temos)
(be temos)
(be temos)