Mafijos demaskuotoją ministras stumia į žudikų rankas

Tačiau naujoji Italijos vyriausybė suabejojo jos poreikiu.

Ginklas – žodis

38 metų R.Saviano nėra pavaldus jokiam specialiosios paskirties pajėgų būriui ar finansinių nusikaltimų tyrėjų komandai. Vienintelis Neapolio universiteto filosofijos fakulteto absolvento ginklas – žodžiai. Visame pasaulyje žinomas – ir pagrindiniu Italijos kriminalinio pasaulio priešu – R.Saviano tapo prieš gerą dešimtmetį, kai 2006-aisiais išleido knygą "Gomorrha".

Knygoje, kurios pavadinimas siejamas su bibliniu Gomoros miestu, R.Saviano rašė apie gimtojo miesto mafiją – "Camorrą", arba Sistemą, kaip pagarbiai ją vadina eiliniai mafiozai; jos finansinę ekonominę ir fizinę galią, jos laipsnišką virsmą verslo koncernu. R.Saviano nepabijojo įvardyti ir jos vadeivas: Michele Zagarią (2011-aisiais sučiuptą besislapstantį bunkeryje po Neapoliu), Antonio Iovine (rastas 2010 m. savo namuose dviguboje sienoje įrengtoje slėptuvėje) ir garsųjį Francesco Schiavone, pravarde Sandokanas.

Pirmoji R.Saviano knyga išversta į daugiau kaip 40 kalbų (lietuviškai pasirodė 2008-aisiais), vėliau jos pagrindu sukurtas televizijos serialas, o 2008 m. Matteo Garrone's režisuota juosta "Gomorrah" buvo nominuota "Oskarams".

Knyga sulaukė dešiniųjų politikų, tarp jų – ir Silvio Berlusconi kritikos: esą Italija vaizduojama nepelnytai negatyviai. Tačiau kartu R.Saviano yra populiarus tarp šalies intelektualų.

Mirties nuosprendis

Vos pasirodžiusi, "Gomorrha" tapo sensacija, tačiau autorius sulaukė grasinimų nužudyti, todėl jam buvo paskirta nuolatinė apsauga.

Ką reiškia akistata su mafijos pasiuntiniais, R.Saviano puikiai žino. Kartą rašytojo tėvas – greitosios medicinos gydytojas – išgelbėjo 18-metį, kurį bandė nužudyti mafijos pasiųsti banditai. Kai vaikinas išgyveno, nekviestų svečių ir aiškios užuominos nesikišti į mafijos reikalus sulaukė Saviano vyresnysis – rašytojo tėvas buvo žiauriai sumuštas.

Dėl gyvybei gresiančio pavojaus R.Saviano nebegyvena vienoje vietoje – ir toliau tiria mafijos kasdienybę bei rašo apie ją Italijos, užsienio leidiniams, leidžia knygas.

"Kai buvau jaunas, man buvo sunku susitarti dėl susitikimo su teisėjais, gauti leidimą klausyti slapta įrašytų pokalbių. Šiandien man juos atsiunčia. Neįtikima, kaip viskas pasikeitė", – apie darbą televizijai "EuroNews" yra sakęs R.Saviano.

Viena naujausių publicisto knygų "La paranza dei bambini" – apie jaunąją mafiozų kartą.

Už kūrinius R.Saviano apdovanotas daugybe tarptautinių premijų, tarp kurių – ir garsiojo Švedijos premjero Olofo Palme's premija, teikiama už aktyvią veiklą žmogaus teisių gynimo srityje.

Pinigų apytakos ratas

Viename interviu paklaustas, kas laimėjo karą su narkotikų platintojais, R.Saviano buvo kategoriškas: "Laimėjo narkotikų karteliai, struktūros, kurias aš vadinu narkokapitalizmu. Jos elgiasi jau ne kaip gangsteriai, bet kaip tarptautiniai koncernai. Platintojai sėda į kalėjimą, o organizacija lieka nepaliesta. Laimėtojai – karteliai."

Narkokapitalizmas – sąvoka, kurią R.Saviano suformulavo savo knygoje "Zero Zero Zero", jo žodžiais, yra kapitalizmo avangardas.

"Anksčiau mafija turėdavo Italijoje įkurti banką, kad galėtų  saugoti savo kapitalą. Šiandien milijardai dolerių saugomi didžiuosiuose tarptautiniuose bankuose. Bankai vengia atskleisti pinigų DNR. Jie nenori vaikui suteikti vardo", – ne be ironijos sako rašytojas.

Paklaustas, apie kokias šalis kalba, rašytojas piešia visą pasaulį apimantį mafijos žemėlapį. "Kraujas liejasi Neapolyje ir Siudad Chuarese, ties Meksikos ir JAV siena. Tačiau pinigai saugomi Londone arba Frankfurte. Didžioji pasaulinė pinigų plovimo platforma nėra kur nors Panamoje – ji yra Londone. Tai faktas. 90 proc. Pietų Amerikos kartelio pinigų pasiekia JAV ir Europą. Taigi narkotikų kartelių pinigai grįžta į šalis, kuriose vartojami narkotikai. Kai aš ar kiti įvardiju šią problemą, atrodome tarsi apokalipsės pranašai. Tačiau tai yra realybė", – sako R.Saviano.

Jei narkotikų karteliai elgiasi kaip legalūs tarptautinio verslo koncernai, investuoja daugiausiai į legalius verslus, ar juos dar apskritai įmanoma sužlugdyti? O jei rytoj narkotikai bus legalizuoti, dings ir narkotikų mafija?

Kategoriškai nesutikdamas su visų narkotikų legalizavimu, rašytojas vis dėlto pritaria tam, kad būtų legalizuoti lengvieji narkotikai – marihuana ir hašišas. "Taip mes atimtume iš mafijos vieną rinką. Narkokapitalistai turėtų arba koncentruotis į naujus legalų verslą, arba kurti naujus nelegalius. Legalizavimas sumažins nusikalstamumą, bet visiškai nepanaikins", – sako R.Savianas.

Mąsto kaip teroristai

"Šandien  Neapolyje viešpatauja jaunuoliai. Tai nėra silpnų nusikaltėlių gaujos – tai naujoji mafija", – apie gimtojo miesto realybę sako R.Saviani.

Tuo metu, kai mafijos tėvai mėgaujasi kone aristokratišku poilsiu, jų darbus tęsia 15–20 metų jaunuoliai. "Ne, jie taip pat laikosi taisyklių, – tiesiog žudo greičiau ir negalvodami. Tie, kurie šiandien Neapolyje tampa mafiozais, puikiai žino, kad greičiausiai mirs labai anksti. Kai kuriems gaujų nariams – ne daugiau nei trylika metų. Tačiau kai būdamas jaunuoliu gauni gražų automobilį ir daug pinigų, dažniausiai netrikdo suvokimas, kad greičiausiai gyvensi tik dar kokius aštuonerius–dešimt metų", – sako R.Saviano.

Jaunus neapoliečius, meksikiečius ar išeivius iš Pietų Afrikos jis lygina su Šiaurės Afrikos jaunuoliais, stojančiais į islamo teroristų organizacijas. Abi grupes sieja analogiškas įsitikinimas: išsiskirti iš minios galima tik savo ryžtu mirti. Dėl pinigų – kaip mafiozai – ar dėl šlovės, kaip džihadistai.

"Šiandien mafijos grupuotėms svarbu ne tai, kad tu gyveni pagal kitokias taisykles, bet tai, kad esi pasirengęs mirti. Vaikinai, kurių elgesį tyriau savo gimtinėje, socialiniuose tinkluose rašo, kad nesulauks ir 25-erių. Kai kurie nesulauks ir 20-ies. 30-mečiai laikomi nevykėliais, nieko nepasiekusiais gyvenime", – sako jis.

Bankai – spąstuose

Gyvenimą, kurį jis piešia savo knygoje "La paranza dei bambini", lengvai galima projektuoti ir į Meksiką, Lagosą, Rio de Žaneirą, Paryžiaus ar Barselonos priemiesčius.

"Paryžiaus priemiesčiuose knibždėte knibžda nelegalų, narkotikų platintojų, pilna nešvarių pinigų. Iš kur tai? Ir Prancūzijos mafijos, kuri bazuojasi Marselyje ir Korsikoje. Pinigai plaunami prancūzijos finansinės sistemos kanalais, o galiausiai nusėda Liuksemburge. Skirtumas tarp Neapolio ir likusios Europos – mes Italijoje esame pasiryžę kalbėti apie mafiją. Likusi Europos dalis neskuba liesti šios temos", – sako R.Saviano.

Iš dalies šią tylą jis aiškina apyvartoje esančių mafijos pinigų kiekiu. "Sustiprink kovą su pinigų plovimu, užblokuos pinigus, gautus ne tik iš narkotikų prekybos, bet ir atplaukiančius iš Artimųjų Rytų. Jei iš tikrųjų būtų sugriežtinti įstatymai, kad būtų surinkti įrodymai prieš mafiją, visa finansinė sistema bus neįveikiama – taip pat ir kitokios kilmės kapitalui, kuris reikalingas ekonomikai", – sako R.Saviano ir negaili kritikos Didžiajai Britanijai.

Nors pastarosios gyventojai to ir neįtaria, nes žino, kad ne taip paprasta duoti kyšį policininkui ar politikui, šalies finansinė sistema esą visiškai korumpuota. "Nebūtina vykdyti reikalus Londone. Tam yra Gibraltaras, Džersio sala. Per šiuos vartus į Didžiąją Britaniją plaukia pinigai – be jokios kontrolės. Kažkada pasauline pinigų plovimo sostine buvo Panama, dabar – Londonas", – viename interviu yra pasakęs italas.

Anot R.Saviano, kiekviena šalis turi savo vadinamąją taupyklę: Italija – Andorą, Vokietija – Lichtenšteiną, Prancūzija – Liuksemburgą. Be to, visiems pasiekiama Šveicarija. Paslėpti pinigus Europoje esą labai lengva. "9–10 dešimtmečiais bankai bijojo imti mafiozų pinigus, o šiandien jie, priešingai, nori šių pinigų, nes jiems stinga lėšų. Tai santykinai naujas reiškinys. Anksčiau mafijai buvo sunku plauti kapitalą Europoje, ji naudojosi lengvatinio apmokestinimo bankais Pietų Amerikoje ir Azijoje. Šiandien šešėlinis kapitalas pateko į ekonomiką", – sako italas.

Visus per Viduržemio jūrą pabėgėlius gabenančius laivus kontroliuoja karteliai. "Tik ne Italijos, kaip galvoja dauguma. Šiame versle italų mafija neturi dalies. Žmonių gabenimu į Europą užsiima Turkijos, Libijos ir Libano grupuotės", – R.Saviano žiniomis, pabėgėlius iš Sirijos į Europą gabeno Turkijos mafija, kuri kontroliuoja ir heroino tiekimą iš Afganistano.

Paradoksas, jo teigimu, tas, kad reiškiniai neįvardijami tikraisiais vardais. Vienas Islamo valstybės šaltinių – marihuana, kuri auginama Albanijoje. "Mes turime pasirinkimą: nesigilinti į situaciją arba pripažinti, kad tai, ką mes vadiname civilizacijos konfliktu, iš esmės yra kova su nusikalstamais klanais", – sako jis.

Asmeninė priešprieša

R.Saviano domina ne vien kriminalinės paslaptys – žydės ir italo šeimoje gimęs rašytojas yra aktyvus dešiniųjų radikalų, dominuojančių dabartinėje vyriausybėje, kritikas.

Ideologinė priešprieša tapo asmenine: rašytojo apsaugos klausimą būsimasis vidaus reikalų ministras Mateo Salvini pradėjo kelti dar rinkimų kampanijos metu. Esą, R.Saviano dažnai būnąs užsienyje, todėl neaišku, ar apskritai tikslinga jo apsaugai leisti Italijos mokesčių mokėtojų pinigus. Šia abejone jis viešai pasidalijo ir jau būdamas Vyriausybės nariu.

"Užuot kovojęs su mafija, vidaus reikalų ministras grasina užtildyti tuos, kas apie ją pasakoja", – reaguodamas į tai, socialiniuose tinkluose parašė R.Salviano.

Publicistas neignoruoja skeptikų, abejojančių jam kylančios grėsmės pagrįstumu. "Yra žmonių, sakančių: ar tu neturėtum seniai būti miręs? Ar tai nėra inscenizacija? Jei tu vis dar gyvas, kažkas ne taip. Taip gyventi yra blogai. Blogai yra ne laukti mirties, bet šios būklės tęstinumas. Esu visada stebimas, 24 valandas per parą, taip pat ir vonioje. Ir darosi vis blogiau. Net ir praėjus dešimčiai metų nėra rutinos. Tai nėra privilegija ir iš mano pusės ne kažin koks nuopelnas. Tai nuosprendis", – sako rašytojas.

Jis pats sako bandąs gyventi įprastą gyvenimą. Daug laiko užsienyje – JAV, Skandinavijoje – praleidžiantis rašytojas neapleidžia Italijos. Mėtyti pėdas padeda keičiamas identitetas. Vieša paslaptis: žinoti, kad tavo lėktuvu skrenda, viešbutyje apsigyvena ar restorane pietauja mafijos ieškomas asmuo – menkas malonumas ir verslininkams.

"Kiaurą parą būti saugomam policijos yra tragedija – tai žino ir kiti Italijos žurnalistai. Tai susiję su tuo, kad Italijoje veikia stipriausios ir pavojingiausios kriminalinės organziacijos", – užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusiame atvirame laiške apie ksenofobišką ministro politiką rašo R.Saviano. – Tačiau užuot mus saugojęs, vidaus reikalų ministras M.Salvini mums grasina. Jis nusitaikę į mane ir man parodė mano vietą. Jis paaiškino, kas yra jo priešai. Jo priešai yra silpni ir silpniausieji. Jo priešai yra Pietų italai, su kuriais jis niekada nenorėjo turėti reikalų. Jo priešai yra afrikiečiai, indai, pakistaniečiai, gyvenantys tarp mūsų. Jo priešai – Italijoje gimę užsieniečių tėvų vaikai. Vaikai, laisvai kalbantys itališkai ir mėgstantys viską, kas itališkai. Jo priešai yra romai, kuriuos jis nori išmesti iš šalies, tačiau to negali, nes jie yra italai. Ir šiems politikų bei institucijų likimo valioje paliktiems italams priklausau ir aš."

Viename interviu paklaustas, ar neketina nustoti dirbti tokio rizikingo darbo, rašytojas atsakė: "Aš nedarau to, ko iš manęs laukiama: aš niekur nedingstu. Ar turėčiau nustoti duoti interviu, rašyti knygas? Mane sulaiko du dalykai: ambicijos, tikėjimas, kad mano darbas, mano žodžiai gali kai ką pakeisti. Antra – revanšizmas. Taip, aš noriu nugalėti, nors mafija mano gyvenimą pavertė nepakeliamu. Niekam niekada nelinkėsiu savo likimo, man reikėjo nuo pat pradžių būti apdairesniam. Reikėjo išmokti būti atsargumo, disciplinos, tačiau aš ėjau pirmyn – ir atsirėmiau į sieną."