Prezidentūra nelinkusi pritarti D. Grybauskaitės žodžiams dėl artėjančios ekonominės krizės

„Kol kas matome pakankamai palankias prognozes Lietuvai. Tai reiškia, kad pagal jų prognozes augimas išliks, taip, jis sumažės, kaip Lietuvos bankas sako, galbūt techninės recesijos galimybė yra, tačiau tikrai nesinorėtų būti tuo prognozuotoju, kuris prognozuoja arba neprognozuoja krizes“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja tikino, kad ženkliai svarbiau šiuo metu yra kalbėti apie tai, ką reikia padaryti, jog bet kokiomis sąlygomis, ar recesijos, ar krizės, ekonomikos augimas išliktų kuo aukštesnis. Anot jos, kalbos tik apie stabdžių politika, mūsų ekonomikai neduotų nieko gero.

„Žinome, kad ši infliacija yra būtent pasiūlos infliacija. Didinkime investicijas į našumą ir investuokime į žmones, didinkime konkurencingumą ir taip galime padėti kovojant su pačia infliacija“, – sakė I. Segalovičienė.

Ji tvirtino, kad prezidentas Finansų ministerijos ekspertų grupei, dirbančiai su mokesčių klausimais, yra pasiūlęs paskatų investicijoms modelį, kuris reikštų, kad mokestinę pelno paskatą galima būtų pasiūlyti verslams, kurie išpildo dvi sąlygas – investuoja į našumą ir kartu investuoja į savo darbuotojus, didina darbo užmokesčio fondą.

„Taip pat prezidentas pasiūlė, kad būtų tikslinga diskutuoti apie vadinamo paskirstyto pelno mokesčio modelio režimą, kaip papildomą opciją įmonėms, kurių amžius nėra didelis, arba smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Būtent investicijų, kurios yra ekonomikos variklis, prognozės ir yra liūdniausios, jos krenta per pusę“, – aiškino prezidento patarėja.

„Čia iš tikrųjų turėtume susifokusuoti į pasiūlos didinimą, tai yra investicijas ir našumą, tam, kad sukovotume kokybiškai su infliacija“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai pasisakė dėl sprendimų, sprendžiant ekonomines problemas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pasak jos, šiuo metu Lietuvos Vyriausybės bei kitų politikų planuose neatsispindi atsižvelgimas į pasaulinės ekonomikos situacijos blogėjimą.

„Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją, globali ekonomika pereina į recesiją ir tai galime matyti šį rudenį ir žiemą, o tai reiškia, Lietuvoje ekonominė krizė taip pat atsibels dviejų–trijų mėnesių lago laikotarpyje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė D. Grybauskaitė.

Buvusi prezidentė tvirtino, kad visi planai apie papildomas lėšas, antiinfliacinius paketus, turi atsižvelgti į pasaulinės ekonomikos lėtėjimą bei faktą, kad lėšų dėl ekonomikos susitraukimo gali tiesiog nebūti. Anot jos, to kol kas nesigirdi, o politikų kalbos tebėra tokios, kokios buvo taikos, augimo ir klestėjimo laikotarpiu.

„Deja, šis laikotarpis baigėsi ir vienkartinės išmokos, vienkartiniai įliejimai į ekonomiką lėšų tik didins infliaciją ir tokia didelė infliacija kartu su ekonomikos sulėtėjimu yra absoliučiai neišvengiama ekonominė krizė. Šita tiesiog reikia visiems turėti galvoje, neturėti iliuzijų, nežadėti ko negalime realizuoti ir pradėti gyventi realybėje. To aš kol kas negirdžiu“, – aiškino D. Grybauskaitė.