Maždaug prieš 110 metų vengrų kilmės JAV laikraščių leidėjas Josephas Pulitzeris įsteigė savo premiją (angl. Pulitzer Prize), kuri iki šiol Amerikoje išliko viena prestižiškiausių.
15 tūkst. JAV dolerių dydžio premija skiriama už išskirtinius pasiekimus žurnalistikos, literatūros, muzikos ir dramos srityse.
Lietuvos kultūros, medicinos ir sporto įstaigų mecenatų gretose ne vienus metus regima „Norfa“ šiemet paramai pasirinko dar vieną sritį. Iki šiol teatrą, operą ir baletą, klasikinę muziką, jaunųjų menininkų ugdymą ir sporto klubus rėmęs prekybos tinklas įsteigė Nacionalinę publicistikos premiją.
Pasikeitė savi poreikiai
„Parama kultūrai padarė įtaką ir mano paties asmenybei“, – šį rudenį, prasidėjus kultūros renginių sezonui, savo patirtimi pasidalijo „Norfos“ parduotuvių tinklo savininkas Dainius Dundulis.
Jis sakė, kad dažnai yra kviečiamas į įvairias premjeras, tačiau jau susiformavo ir asmeninis poreikis apsilankyti kultūros renginiuose. Dažniausiai tai pavyksta savaitgaliais, kai jų atsiranda nors kiek laisvesnių.
„Pradėjau dažniau lankytis kultūros renginiuose, tad jaučiuosi šiek tiek daugiau išmanantis ir šioje srityje. Tuomet, kai bet kuris žmogus ima daugiau domėtis kokia nors kūrybos sritimi, savaime ji pradeda dar labiau patikti. Taip nutiko ir man. Manau, tai apskritai paliečia bet kokį reiškinį“, – teigė D. Dundulis.
„Norfos“ labdaros ir paramos fondas kartu su „Norfos“ grupės įmonėmis „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ finansinę pagalbą įvairioms sritims teikia ištisus metus, bet kultūrai jos tenka daugiausia.
Šiuo metu „Norfa“ remia septynias iškiliausias kultūros ir meno institucijas: Nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, Nacionalinę filharmoniją, Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą, Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, Valstybinį Šiaulių dramos teatrą ir Kauno valstybinį muzikinį teatrą.
Fondas remia ir sporto organizacijas, paramą teikia socialinėms įstaigoms ir jų projektams, pavienėms reikmėms.
Pernai paramą gaunančių kultūros institucijų padaugėjo – ją buvo pradėta skirti minėtiems Šiaulių dramos teatrui ir Kauno muzikiniam teatrui. Tačiau šiemet, pasak „Norfos“ vadovo, prekybos tinklo remiamų kultūros įstaigų skaičius nesikeis.
„Greta kultūros, papildomai paramos skiriame medicinai. Šiuo metu jau parėmėme Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Kauno klinikas. Susitarėme ir su Santaros klinikomis, kokią įrangą joms nupirksime.
Manau, medicina mūsų gyvenime tam tikrais momentais yra gyvybiškai svarbi, todėl nesinorėjo, kad ji liktų nuošalyje“, – sakė D. Dundulis.
„Norfos“ labdaros ir paramos fondas teikti paramą medicinai pradėjo per COVID-19 pandemiją, ir po nedidelės pauzės vėl atsigręžė į ją.
Pasak D. Dundulio, medicinai skiriamas dėmesys kultūros reikšmės nesumažino. Ši sritis verslininkui ir toliau išlieka viena svarbiausių mecenatystės krypčių.
Ne kartą jis yra sakęs, kad visiškai pasitiki įstaigomis, kurioms skiria paramą, ir niekada nesuabejojo tuo, kad visi pinigai yra tinkamai panaudojami.
Paramos kultūrai svarba
Pasak D. Dundulio, kultūra nėra vien tai, ką žiūrovai mato teatro ar koncertų salių scenose.
„Kultūra yra ne tik scena ir muzika, bet ir žodis. Svarbu teikti jai paramą, nes ji didina visuomenės išprusimą. Kuo daugiau turėsime išsilavinusių, kultūra besidominčių žmonių, tuo stipresnė bus visa visuomenė, tuo lengviau mums bus vieniems kitus suprasti“, – įsitikinęs verslininkas.
Pasak jo, kultūros srityje uždirbti pinigų yra sunku, todėl verslas, kuriam sekasi, turi jai padėti.
„Valstybė visko finansuoti negali, tad natūralu, kad dalį atsakomybės prisiima ir verslas. Apskritai teikti paramą kultūrai yra garbė. Versle daug ką matuojame pinigais ir veiklos rezultatais, o kultūros vertė yra daug platesnė – ji išlieka, lavina žmones ir garsina Lietuvą.
Jeigu savo įdirbiu galime prisidėti, kad atsirastų daugiau gerų knygų, spektaklių, parodų ar kitų svarbių kūrybos darbų, manau, turime tai daryti. Tai ir darome. Tai yra mūsų indėlis į visuomenę, kurioje patys gyvename“, – teigė „Norfos“ savininkas, kuris šiemet skyrė dėmesio ne šiaip kasdienei žurnalistikai, o publicistikai, kuri tapo knygomis.
Geros publicistikos alkis
Naujoji – Nacionalinė publicistikos premija – kasmetė. Pasak D. Dundulio, ja bus siekiama paskatinti žurnalistus ir kitus autorius kurti ne vienai dienai ar vienam naujienų ciklui skirtus darbus, bet knygas, kurios turi išliekamąją vertę ir ilgainiui tampa visuomenės atminties dalimi.
Tad šiemet, pirmaisiais premijos metais, šešiems autoriams bus skirta po 15 tūkst. eurų, o bendras premijų fondas sieks 90 tūkst. eurų. Iš jų vienam kūrėjui ši premija bus skirta už ilgametę žurnalistinę veiklą, virtusią knygomis.
„Apsispręsti dėl premijos dydžio mane įkvėpė bene garsiausia ir prestižiškiausia pasaulyje Pulitzerio premija, kurios laureatams skiriama po 15 tūkst. JAV dolerių“, – sakė D. Dundulis.
Anot jo, šiuolaikinė visuomenė priprato prie greito vartojimo – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.
„Tai galioja ir naujienoms, kurios kiekvieną dieną krinta ant mūsų galvų. Vis dėlto turime sugebėti sustoti, įvertinti, kas vyksta aplink mus, ir pažvelgti toliau.
Tam reikia gerų knygų, kurios verčia gerai pažinti pasaulį, susimąstyti. Naujienos pasako, kas įvyko, o knygos padeda suprasti, ką tai reiškia“, – sakė D. Dundulis.
Svarbi išliekamoji vertė
Nacionalinė publicistikos premija bus skiriama už visuomeninės, kultūrinės ir istorinės publicistikos knygas, tačiau premijos steigėjai publicistikos sąvokos neketina apriboti vien tradicine žurnalistine knyga.
Publicistiniu kūriniu bus laikoma originali knyga, kurioje autorius, remdamasis faktais, tyrimu, asmenine ar profesine patirtimi, pasitelkdamas įvairius žanrus, nagrinėja ir interpretuoja reikšmingus visuomenės, kultūros ar istorijos reiškinius, suteikdamas jiems platesnį kontekstą ir išliekamąją vertę.
„Norime ir paskatinti, ir pagerbti autorius, kuriančius ne vienai dienai – rašančius knygas, kurios padeda geriau suprasti mūsų visuomenę, istoriją, įvykius. Jeigu ši premija paskatins atsirasti daugiau gerų, išliekančios vertės knygų, vadinasi, ji savo tikslą pasieks“, – sakė D. Dundulis.
Šiųmetės – pirmosios – Nacionalinės publicistikos premijos skiriamos už knygas, išleistas per pastaruosius penkerius metus. Vėliau bus vertinami praėjusiais kalendoriniais metais pasirodę kūriniai. Tam bus skiriama viena arba dvi premijos.
Vertinant knygas ir vėliau, kaip ir šiemet, bus atsižvelgiama į penkis kriterijus: išliekamąją ir pažinimo vertę, patikimumą, autorinio darbo originalumą ir mastą, pasakojimo meistrystę. Vienas pagrindinių klausimų skambės paprastai: ar ši knyga bus įdomi bent po dešimties metų?
Bus vertinama, ar kūrinys leidžia skaitytojui geriau suprasti žmogų, visuomenę, procesus ar konkretų reiškinį, ar autorius laikosi aukštų darbo su faktais ir šaltiniais standartų.
Bus atsižvelgiama ir į tai, kiek savarankiško autorinio darbo įdėta kuriant knygą, ar jos pasakojimas yra vientisas, įtaigus ir intelektualiai stiprus. Tačiau pasirodžiusios knygos sukeltas viešas ar žiniasklaidos rezonansas atskiru vertinimo kriterijumi netaps.
Premijos steigėjai pabrėžė, kad bus vertinama ne vien tai, kiek triukšmo sukėlė pasirodžiusi knyga, bet ir tai, kokią ilgalaikę vertę ji sukurs visuomenei.
Premijos kandidatus siūlys komisija, kurią sudarys žurnalistikos, leidybos, kultūros ir mecenatų atstovai.
2026-ųjų Nacionalinės publicistikos premijos laureatai *
„Sugrąžinto laiko blyksniai“, Violeta Tapinienė (2024 m.).
Publicistinės eseistikos knyga apie laiką, likimą, atmintį, netektį, gyvenimo geismą ir lemties paradoksus.
„Redaktoriaus testamentas“, Gedvydas Vainauskas (2021 m. – pirmasis leidimas, 2022 m. – antrasis leidimas).
Autobiografinė publicistinė knyga, kurioje pasakojama apie Lietuvos žiniasklaidos, politikos ir visuomenės virsmą nuo nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų.
„Patys gražiausi sapnai apie kelią“, Sigitas Parulskis (2025 m.).
Eseistinės publicistikos knyga, kurioje pasitelkęs kelionių patirtį, atsižvelgdamas į skirtingą kultūrinį kontekstą ir asmenines peržvalgas autorius ironiškai ir filosofiškai apmąsto žmogų, laiką, kasdienybę ir santykį su pasauliu.
„Palikimo įkaitas“, Rasa Karmazaitė (2023 m.)
Žurnalistinio tyrimo įkvėpta knyga, kurioje tikrais įvykiais paremtoje asmeninėje dramoje atskleidžiamas turto, galios, šeimos santykių ir moralinės atsakomybės konfliktas, tapomas savotiškas šio laikmečio visuomenės portretas.
„Lietuviški karmos dėsniai“, Algirdas Kumža (2025 m.).
Publicistinė ir autobiografinė knyga, kurioje per asmenines patirtis, sutiktus žmones ir Lietuvos gyvenimo epizodus apmąstomos vertybės, pasirinkimai, atsakomybė ir žmogaus santykis su savo gyvenamuoju laiku.
Premija už ilgametę publicistinę kūrybą – Laimai Lavastei, išleidusiai knygas: „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“ (2025 m.), „Kunigas Ričardas“ (2021 m.), „Kalės istorija“ (2015 m.), „Mes. Lietuviai“ (2012 m.), „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“ (2005 m.).
Šios premijos laureatės žurnalistinis smalsumas, žmogaus pažinimas ir pasakojimo meistrystė tampa savojo laiko dokumentu, o užfiksuoti žmonių likimai, charakteriai ir patirtys – Lietuvos visuomenės atminties dalimi.
* Įvertintos per praėjusius penkerius metus išleistos knygos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)