Ignas Dobrovolskas

Antradienį trišalėje taryboje svarstoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) siūloma atnaujinta minimaliosios mokestinės algos (MMA) apskaičiavimo tvarka. Pagal ją svarbiu kintamuoju skaičiuojant minimalią algą taptų našumas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniosios ekspertės Karolinos Mickutės teigimu, pripažinimas, kad minimalioji mėnesinė alga turi būti dinamiška ir kad jos skaičiavimas turi būti grindžiamas ekonominiais argumentais bei situacija rinkoje, yra reikšmingas proveržis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tvirtina, kad tai, jog jos ir Finansų ministrės Gintarės Skaistės pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) ir neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) kėlimo išsiskiria, yra normalu. Pasak jos, kalbant apie žmonių pajamų ir atlyginimų didinimą, kalbėti reiktų plačiau negu MMA kėlimas, nes tikslas yra ir amortizuoti kainų augimą, ir neinspiruoti dar didesnės infliacijos.

„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas tvirtina, kad valstybei reikia stengtis tobulinti algoritmus ir stengtis išgyventi sunkų periodą, kalbant apie aukštas dujų kainas, nes jos išsilaikys dar ilgą laikotarpį.

Artėjant rudeniui, viešojoje erdvėje grįžo aktyvios diskusijos dėl to, koks turėtų būti minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Lietuvoje nuo 2023 m. Susidariusi nelengva ekonominė situacija, aukšta infliacija, verčia ekonomistus, politikus, darbuotojų atstovus pergalvoti, ar birželio mėnesį vykusiame Trišalės tarybos posėdyje Lietuvos banko (LB) pasiūlytas MMA didinimas nuo 730 iki 867,67 euro, yra tinkamas.