Be to, mažėjo vėjo elektrinių gamyba bei tęsėsi Latvijos ir Lietuvos šiluminių elektrinių remontas, todėl elektros kaina augo 23 proc. iki 143 eurų už megavatvalandę (MWh).

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad per savaitę Lietuvoje suvartota apie 286 gigavatvalandės  (GWh) elektros – to nebuvo nuo 2024 metų sausio.

„Kiek neįprasta matyti tokį didelį vartojimo rodiklį jau lapkritį. Tačiau tai galima paaiškinti vis dažniau šildymui naudojama elektros energija ir šaltais orais. Tikėtina, kad šalčiausiais šios žiemos laikotarpiais bus pasiektos naujos elektros vartojimo aukštumos“, – pranešime teigė D. Šikšnys.

Latvijoje vidutinė „Nord Pool“ biržos kaina lapkričio 24–31 dienomis buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 123 eurai.

„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje per savaitę augo 8 proc., o vietos elektrinės užtikrino 47 proc. Šalyje buvo pagaminta 135 GWh elektros – 17 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros gamino vėjo elektrinės, jų gamyba mažėjo 42 proc. iki 63 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo 65 proc. iki 38 GWh. Hidroelektrinės pagamino 18 GWh, o kitos elektrinės gamino 15 GWh.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 47 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, šiluminės jėgainės – 28 proc., hidroelektrinės – 13 proc., o kitos – 12 procentus.

53 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – bendras importo kiekis augo 19 proc. iki 171 GWh: 59 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 36 proc., o likę 5 proc. iš Lenkijos.

Eksporto srautai iš Lietuvos smuko 34 proc. iki 17 GWh: 90 proc. – į Lenkiją, o likę 10 proc. – į Švediją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 49 proc. Lenkijos kryptimi ir 33 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 85 proc. Lietuvos kryptimi.