Latvijoje vidutinė „Nord Pool“ biržos kaina lapkričio 3–9 dienomis buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 83 eurai.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad išaugus elektros poreikiui šildymui, jos suvartojimas viršijo 240 gigavatvalandžių (GWh) – tiek daug elektros paskutinį kartą suvartota šių metų vasario pabaigoje.

Anot jo, dėl mažesnės vietinės gamybos pirmąkart nuo liepos vietinės elektrinės nepagamino bent pusės visos Lietuvoje suvartotos elektros.

„Dėl to Lietuvą pasiekė didesni importo srautai iš Švedijos per „NordBalt“ jungtį ir Suomijos per Estiją ir Latviją“, – pranešime sakė D. Šikšnys.

„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. iki 244 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 44 proc. elektros suvartojimo. Šalyje buvo pagaminta 107 GWh elektros – 33 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba mažėjo 45 proc. iki 54 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 28 proc. iki 21 GWh, saulės jėgainių – 11 proc. iki 8 GWh.

Hidroelektrinės pagamino 30 proc. daugiau elektros – 13 GWh, o kitos elektrinės generavo tiek pat – 12 GWh.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 50 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 20 proc., hidroelektrinės – 12 proc., saulės elektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 11 procentų.

57 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – bendras importo kiekis augo 55 proc. iki 161 GWh: 68 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 27 proc., o likę 4 proc. iš Lenkijos.

Eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 33 proc. iki 15 GWh: 97 proc. – į Lenkiją, o likę 3 proc. – į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 56 proc. Lenkijos kryptimi ir 27 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 94 proc. Lietuvos kryptimi.