Apie lietuvių atlyginimų tendencijas ir prognozes aiškino „Figure Baltic Advisory“ vykdantysis konsultantas Povilas Blusius.
– Papasakokite apie šiuos skaičius – kiek atlyginimai augo Lietuvoje ir kaip atrodome bendrame Baltijos šalių kontekste?
– Yra kelios metrikos, bet turbūt mūsų klausytojams būtų įdomiausia vidutinio atlygio pokytis darbuotojui Lietuvoje. Tiems darbuotojams, kurių pareigos nekito. Vadinasi, prieš metus jie darė tą patį darbą toje pačioje organizacijoje, kaip šiemet. Tas pokytis yra 7,1 proc. Bazinio darbo užmokesčio metinis augimas šiek tiek didesnis – apie 9 proc.
– Darbuotojų kaita – kiek ji lemia atlyginimų pokyčius, ar tai teigiamas veiksnys šiuo atveju, ar nelabai?
– Darbuotojų kaita darbo rinkoje, kurioje trūksta darbo jėgos ir yra konkurencija, tikrai yra papildomas mechanizmas, skatinantis darbo užmokesčio augimą. Įsivaizduojant – kiekvieną kartą eidamas dirbti kitur darbuotojas tikisi gauti didesnį atlyginimą. Jei darbuotojų kaita vyksta sparčiai, atlyginimai gali augti greičiau. Jei rinka pastovesnė, darbuotojai darbo vietos nekeičia, arba jeigu nėra konkurencijos ir rinkos kaina yra nusistovėjusi, įtakos irgi neturėtų. Bet šiuo atveju Lietuvoje visi puikiai žinome, kad kai kuriose srityse specialistų trūksta, darbo jėgos apskritai trūksta, konkurencija yra pakankamai didelė. Tai ir lemia tam tikrą mūsų regiono Lietuvos darbo užmokesčio išsiskyrimą kitų šalių kontekste.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tada įtakos atlyginimams neturėtų turėti, bet Lietuvoje situacija kitokia? Ar viena iš šių priežasčių galioja ir transporto sektoriui, kuris išsiskyrė atlyginimų augimu? Kodėl taip augo transporto sektoriaus darbuotojų atlyginimai?
– Taip. Negalėčiau pasakyti pagrindinės priežasties, kodėl augo transporto sektoriuje, bet neišvengiamai todėl, kad augo pagrindinių transporto sektoriaus pareigybių darbo užmokestis – vairuotojų, kurjerių, specialių transporto priemonių vairuotojų, pavyzdžiui, ekskavatorių, kranų, buldozerių vairuotojų. Atlyginimai tai grandžiai šiemet augo sparčiau nei įprasta, nes logistikos transporto sektorius sudaro didelę rinkos dalį, tad tai pakėlė viso sektoriaus tendenciją.
– Ar galima dar išskirti sritis, kuriose atlyginimai augo greičiau nei vidurkis?
– Iš tikrųjų daugelio verslo sektorių bazinis darbo užmokestis augo panašiai – apie 6–8 proc., metiniai atlyginimai su priedais buvo didesni. Ryškesni pokyčiai yra prekybos sektoriuje – apie 12 proc. Kitų sektorių negalėsiu pacituoti, bet klausimas, ką turime omenyje, sakydami „sparčiai“. Pavyzdžiui, IT sektoriuje atlyginimai augo apie 6 proc., bet prieaugis yra nuo pakankamai didelio skaičiaus. Pavyzdžiui, prekybos sektoriuje vidutinis atlyginimas apie 1,4 tūkst. eurų, o IT – apie 4 tūkst. eurų. Tai 6 proc. IT ir 12 proc. prekyboje yra pakankamai skirtingi skaičiai.
2026-ieji nusimato virsmo metai.
– Pasidžiaugėme Lietuvos atlyginimų augimu Baltijos šalių kontekste. Ko galime tikėtis per artimiausius dvylika mėnesių?
– Po pandemijos ir infliacijos piko, kuris vyko prieš porą metų, prognozuoti norisi atsargiai. Bet jeigu tendencija išliks tokia, kaip pastaruosius trejus metus, matome šiek tiek kryptį žemyn. Tiek prognozės, kurios vedamos iš finansinių įmonių planų, tiek faktiniai atlygio pokyčiai, kuriuos minėjome, imant pastaruosius trejus metus, matome, kad grafikas piešiasi šiek tiek žemyn.
Iš nuotaikos pusės tai galima vertinti įvairiai – gal liūdna, kad taip yra, bet Lietuva jau keletą metų nėra pigaus užmokesčio šalis. Reikėtų priprasti, kad augimo sparta turėtų artėti prie Vakarų Europos, kur yra apie 2–4 proc., tai jau yra daug. Lietuviai su savo 10, užpraeitais metais 12 proc., šiemet 7–8 proc., vis tiek dar pakankamai sparčiai auga. Kitais metais prognozė – 5,5 proc. Tai matėme ir iš „Swedbank“ makroekonominės analizės, bet lygiai matome ir iš įmonių planų. Kitais metais planas – 5,5 proc. Lietuva pastaruosius trejus metus padarė šiek tiek daugiau nei planas, tai gali būti, kad rezultate matysime 6 proc. Tačiau bet kokiu atveju rezultatas turėtų būti žemesnis nei šiemet.
– Kokie iššūkiai laukia darbdavių artimiausiu metu?
– 2026-ieji nusimato virsmo metai. Sunku būtų prisiminti, kada nebuvo virsmo metai, bet lyginant 2026 metus su 2025 metais, tai 2026 metais bus žymiai daugiau reikalų. Kalbame ne apie kiekvienos įmonės asmeninius reikalus, problemas ir virsmus, bet labiau apie teisinės sistemos pokyčius. Bus darbo kodekso atnaujinimai, mokestinės reformos, sveikatos draudimo reformos. Yra mažų mažiausiai trys frontai, kuriuos turi atlaikyti darbdaviai, ir vienas iš jų – skaidrumo direktyva, kuri reikalauja daug dėmesio.
Naujausi komentarai