Oficialiame Jungtinių Valstijų Valstybės departamento įraše socialiniame tinkle teigiama: „Tai mūsų pusrutulis, ir prezidentas Trumpas neleis, kad mūsų saugumui būtų keliama grėsmė.“
D. Trumpas ne kartą yra užsiminęs ir apie Monro doktriną – Vakarų pusrutulis laikomas Jungtinių Valstijų įtakos sritimi.
„Klasikinė Monro doktrina labai aiškiai sako, kad niekas negali kištis į Amerikos įtakos zoną, bet mainais Amerika nesikiša į kitas įtakos zonas“, – aiškino apžvalgininkas Marius Laurinavičius.
Dėl tokių pareiškimų pasipylė komentarai, esą D. Trumpas su Kinija ir Rusija jau pasidalijo pasaulį: Vakarų pusrutulis atitektų Jungtinėms Valstijoms, kurios jame tvarkytųsi savo nuožiūra, o teritorijos šalia Kinijos ir Rusijos – šioms valstybėms. Kaip pavyzdys minėta Venesuela. Kilo klausimų ir dėl Baltijos šalių ateities.
„Aš taip nemanau, nes D. Trumpui reikalinga stipri Europa. Todėl jis ir ragina Europą ginkluotis, skirti daugiau lėšų gynybai ir investuoti į Jungtinių Valstijų karinę pramonę“, – komentavo diplomatas Vygaudas Ušackas.
Vis dėlto signalai iš Vašingtono ne visiems atrodo palankūs. Tai, pasak ekspertų, atsispindi ir naujausioje Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo strategijoje.
„Tarp eilučių matome, kad Europa lyg ir paliekama tvarkytis pati, o pasaulis gali būti skirstomas į tam tikras įtakos sferas“, – pastebėjo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Scenarijus, kuriame pasaulis dalijamas tarp Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Rusijos, vertinamas nevienareikšmiškai.
„Kaip scenarijus tai gali egzistuoti, bet kol kas tikrai ne viskas yra juoda ir balta. JAV kariai tebėra Europoje, Amerika turi savo Europos politiką“, – pabrėžė konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Nebūtinai, kad tas pasidalijimas apskritai yra įvykęs, nebūtinai jis toks, kokio norėtų Rusija“, – pasakojo M. Laurinavičius.
Kiti Lietuvos politikai kelia klausimą, kodėl Jungtinės Valstijos apskritai turėtų dalintis pasauliu su Ukrainoje įklimpusia Rusija.
„Rusija nėra pasaulinė galia. Kinija siekia ja tapti, bet jos karinė galia dar labai toli nuo to, ką gali pademonstruoti Jungtinės Valstijos“, – sakė Užsienio reikalų komiteto narys Giedrimas Jeglinskas.
„Šiuo atveju ypač svarbu, kaip dabartiniame kontekste prezidentas Trumpas vertina Rusiją – Trumpas Rusiją laiko didžiąja galia“, – teigė M. Laurinavičius.
Pastarosiomis dienomis Jungtinės Valstijos Rusiją ne kartą ir pašiepė. Valstybės departamentas rusų kalba socialiniuose tinkluose paskelbė žinutę: „Nežaiskite žaidimų su prezidentu Trumpu.“ Taip pat buvo pasišaipyta iš rusiškų ginklų.
„Kai beveik 200 mūsų geriausių amerikiečių nuvyko į Karakaso centrą, panašu, kad Rusijos oro gynybos sistemos neveikė taip gerai, ar ne?“ – ironizavo Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.
Tuo pat metu išlieka ir kitas sudėtingas klausimas – Jungtinių Valstijų spaudimas Danijai dėl Grenlandijos.
„Net pati Danija ir jos žvalgybos tarnybos yra pranešusios, kad amerikiečiai jau pradėjo tam tikras operacijas Grenlandijoje. Tai jau nebėra teorinis modelis – tai vykstanti realybė“, – teigė M. Laurinavičius.
V. Ušackas mano, kad Grenlandijos klausimas Europai gali tapti net didesniu iššūkiu nei Ukraina.
„Danijos ir Europos politikams palinkėčiau atsisakyti megafoninės diplomatijos ir kuo greičiau pradėti konfidencialius pokalbius, kaip patenkinti strateginius saugumo interesus Grenlandijoje“, – ragino V. Ušackas.
Apžvalgininkas Rimvydas Valatka yra pareiškęs, kad Jungtinėms Valstijoms perėmus Grenlandiją, NATO de facto nustotų egzistuoti.
Kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis Lietuva?
„Grenlandija priklauso Danijos Karalystei, ir mes laikysimės tokios pozicijos. Tačiau, manau, kad dėl saugumo garantijų stiprinimo tam tikras susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis būtų realiausias kelias“, – sakė R. Motuzas.
Grenlandijos premjeras tuo metu pabrėžia, kad sala nėra parduodama, tačiau kartu ragina užmegzti dialogą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
(be temos)