G. Skaistė: tikėčiausi, kad po „Commerzbank“ atstovybės įsteigimo seks tolimesni plėtros etapai

„Sakyčiau, kad tai yra kryptingo Vyriausybės ir kitų institucijų darbo rezultatas, nes matome, kad Lietuvoje finansų įstaigų sektorius yra gana seklus, subjektų, kurie gali teikti paskolas, yra ganėtinai nedaug, konkurencijos mažai, todėl ne pirmos Vyriausybės vienas iš strateginių darbų yra pritraukti kuo daugiau finansų įstaigų, paskolų teikėjų į Lietuvą“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo G. Skaistė.

„Pokalbiai vyko nuolat su Vokietijos, Lenkijos, net ir Taivano bankais. Tai vienas iš kryptingo darbo rezultatų, atstovybės įsteigimas pirmas žingsnis, bet tikėčiausi, kad po pirmo žingsnio gali sekti ir tolimesni plėtros etapai, kalbamės ir su kitais bankais, kurie galėtų prisijungti ir teikti paslaugas Lietuvoje. Verslo sektorius laukia šių naujienų“, – pažymėjo ji.

G. Skaistė tikino, kad nors susidomėjimas Lietuva iš užsienio bankų yra jaučiamas, tačiau žengti žingsnį į mūsų šalį yra sudėtinga dėl aukštų įėjimo kaštų. Politikė taip pat aiškino, kad bankų sprendimas teikti paslaugas ne tik verslui, bet ir eiliniams gyventojams dažniausiai užtrunka ir, jeigu būtų nuspręsta taikyti tokį veiklos modelį, bankas ateitų į visas Baltijos valstybes vienu metu.

„Susidomėjimas jaučiamas iš daugelio subjektų, bet žengti žingsnį pakankamai sudėtinga. Įėjimo kaštai į Lietuvą yra pakankamai aukšti, todėl tą sprendimą priimti pakankamai sudėtinga. Vis tik laukčiau, kad po šio žingsnio turėtų būti ir kiti etapai, paskolos verslui yra tas dalykas, kurio laukė tiek verslo segmentas, tiek valdžios institucijos“, – sakė konservatorė.

„Sakyčiau, kad plėtra dažniausiai vyksta nuosekliai, pradedi nuo kažkokių pirmų žingsnių, jeigu sekasi, galvoji ir apie tai, ką darysi toliau. Kiek kalbame su finansų įstaigomis, jas dažniausiai domina verslo segmentas, paslaugų teikimas verslui, nes ir įėjimo kaštai mažesni, ir grąža Lietuvoje pakankamai didelė“, – tvirtino ji.

Finansų ministrė akcentavo, kad naujų bankų atėjimas į Lietuvą yra susijęs ir su geopolitiniais pokyčiais bei ateinančiomis vokiečių investicijomis.

Pokalbiai vyko nuolat su Vokietijos, Lenkijos, net ir Taivano bankais. Tai vienas iš kryptingo darbo rezultatų, atstovybės įsteigimas pirmas žingsnis.

 

„Žvelgiant į tas rinkas, su kuriomis kalbamės, tai labiau geopolitinio pokyčio rezultatas. Nuolatiniai pokalbiai su Vokietijos, Lenkijos bankais neatsirado šiandien, tai politinio pokyčio rezultatas, kuomet nuspręsta dėl Vokietijos brigados, ateina vokiečių investicijos (...), natūralu, kad su jomis ateina ir finansų įstaigos, kurios nori teikti paslaugas būtent jiems“, – aiškino G. Skaistė.

„Tie patys lenkų bankai, ne paskutinis argumentas jiems „Orlen“ veikiantis Lietuvoje, nes tai didelis klientas, kurį atėjęs iš karto prie savęs prisitraukti. Rinka dinamiška, bet geopolitiniai ryšiai su tokiomis valstybėmis yra ne paskutinis argumentas“, – teigė ji.

Lenkijos bankas Lietuvoje – laiko klausimas

G. Skaistės teigimu, Lenkijos „Pekao“ arba kito banko atėjimas į Lietuvą taip pat yra „laiko klausimas“. Pasak jos, procesas pastaruoju metu buvo sustojęs dėl vyriausybių kaimyninėje šalyje kaitos, tačiau Lietuva Lenkijos bankų sąrašuose pažymėta kaip prioritetinė rinka.

„Buvome su jais susitikę, nuvykę ir į Lenkiją, tęsiame dialogą. Vyriausybių kaita Lenkijoje pristabdė procesus, jų plėtros strategijose, tiek vieno, tiek kito banko Lenkijoje Lietuva įrašyta kaip prioritetinė rinka. Dėmesį jaučiame, bet sprendimą turi priimti pačios finansų institucijos“, – sakė finansų ministrė.

„Atsakyti už juos, kada jie sprendimą pajėgūs priimti, man atrodo, neatsakinga, reiktų jų pačių klausti. Bet dėmesys Lietuvai yra jaučiamas, mano nuomone, tai labiau laiko klausimas, o ne „bus ar nebus“, – tikino ji.

Tuo metu Taivano bankų rinka, konservatorės teigimu – paslaptingesnė.

„Taivanas paslaptingesnė rinka. Dėmesys buvo, buvo nuvykę ir Finansų ministerijos atstovai į Taivaną, reklamuojame savo rinką, bet apie šią naujieną sužinojome iš Taivano banko, kuomet buvo paprašyta jų reguliuotojo leidimo teikti paslaugas Lietuvoje. Tai matysime, tikėtina, kad šį banką pirmiausiai domina santykiai su verslu“, – aiškino G. Skaistė.

„Jeigu yra Taivano įmonių, kurios nori dirbti su Lietuva, matyt, tokiu atveju atsiranda paklausa ir bankas, kuris nori teikti tam tikras finansines paslaugas. Viskas priklausys nuo veiklos apimčių“, – kalbėjo ji, pažymėdama, kad aktyviausias darbas vyksta su Vokietijos ir Lenkijos rinkomis.

ELTA primena, kad „Commerzbank“ šių metų gruodį planuoja atidaryti naują atstovybę Lietuvoje, įsikūrusią Vilniuje. Vykdydamas tarptautinę augimo strategiją, bankas pripažįsta didelę Baltijos regiono svarbą, rašoma „Commerzbank“ puslapyje.

Naujoji atstovybė Lietuvos sostinėje Vilniuje taps trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – centru.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad naujo rinkos dalyvio atsiradimas šalyje padidintų konkurencingumą ir pagerintų sąlygas finansų sektoriuje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad „Commerzbank“ Lietuvoje pirmiausiai svarsto apie darbą su verslo klientais.

Pernai Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta buvo priėmę lenkų komercinio banko „Pekao“ delegaciją. Tiek G. Šimkus, tiek finansų ministrė Gintarė Skaistė jau yra minėję, kad susidomėjimas Lietuvos rinka iš užsienio juntamas, teigė, jog naujo dalyvio atėjimas veikiausiai yra tik laiko klausimas.

Liepos mėnesį Apie „Bank of Taiwan“ ketinimą Lietuvoje atidaryti filialą pranešė „Verslo žinios“.

Informaciją, kad Taivano Finansų priežiūros komisija (FSC) patvirtino „Bank of Taiwan“ paraišką steigtis Lietuvoje, portalui patvirtino Lietuvos prekybos atstovybės Taipėjuje vadovas Paulius Lukauskas.

Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.