„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ investicinio portfelio valdytojas Gediminas Sipas pastebi, kad vis daugiau žmonių tampa finansiškai išprusę – jų supratimas apie finansus šiandien neapsiriboja vien gebėjimu uždirbti ir išleisti pinigus. Vis dažniau galvojama apie ateitį, ieškoma įvairių investavimo sprendimų.

Pasak jo, taip pat auga ir susidomėjimas vaikų finansiniu raštingumu – tėvai vis dažniau nori, kad jų vaikai nuo mažens suprastų pinigų vertę, atsakingai planuotų ir išmoktų priimti protingus finansinius sprendimus. Tačiau labai svarbu nepamiršti, kad labai svarbi pamoka – pačių tėvų pavyzdys.

Tarp norų ir poreikių

„Pirmieji žingsniai finansiniame švietime gali būti labai paprasti, tačiau jie suteikia tvirtą pagrindą ateičiai. Vienas iš tokių įrankių – kišenpinigiai. Svarbu ne tik duoti vaikui pinigų, bet ir kartu aptarti, kaip juos galima panaudoti – išleisti iš karto ar taupyti norimam pirkiniui, kitoms pramogoms. Tai moko atsakomybės ir skatina planuoti išlaidas“, – pasakoja finansų ekspertas G. Sipas.

Jo teigimu, vaikams svarbu suprasti skirtumą tarp norų ir poreikių. Diskusijos apie tai, kodėl vieną dalyką verta įsigyti dabar, o kitą – vėliau arba jo iš viso atsisakyti, moko prioritetų nustatymo ir kritinio mąstymo. Vienas iš būdų tai daryti – skatinti vaikus dalyvauti planuojant pirkinius: kartu sudaryti pirkinių sąrašą, aptarti kainas ir prioritetus.

Finansų ekspertas priduria, kad stereotipiškai manoma, jog investavimas mažiems vaikams yra pernelyg sudėtinga sritis, tačiau net ir jį galima paversti žaismingu ir įtraukiančiu procesu. Pasak jo, kuo anksčiau atžala bus supažindinta su šia sąvoka, tuo daugiau įgūdžių įgaus ateityje.

„Žinau ne vieną pavyzdį, kai tėvai savo vaikus nuo mažų dienų supažindina su investavimu ir sulaukę paauglystės jie jau patys gana sėkmingai tai daro“, – priduria G. Sipas.

Neturėtų būti „tabu“

Dar viena klaida, kurią kartais daro tėveliai – per daug kontroliuoja vaiko kišenpinigių naudojimą arba atvirkščiai – visiškai tuo nesidomi. Per didelė kontrolė neleidžia vaikui mokytis priimti sprendimų, o visiška laisvė gali skatinti impulsyvų išlaidavimą. Anot G. Sipo, reikia rasti balansą: suteikti vaikui galimybę spręsti, tačiau kartu padėti suprasti padarinius, reguliariai kalbėtis apie pinigus ir rodyti teisingą pavyzdį.

Pirmieji žingsniai finansiniame švietime gali būti labai paprasti, tačiau jie suteikia tvirtą pagrindą ateičiai. Vienas iš tokių įrankių – kišenpinigiai.

„Neretai su vaikais apie pinigus tėvai kalbėti imasi tik tuomet, kai dėl jų kyla problemų, tačiau iš tiesų tai reikėtų daryti nuolat. Reguliarūs pokalbiai apie pinigus, taupymą ir atsakingą vartojimą padeda formuoti tvirtą finansinį pagrindą, kurį vaikai naudos visą gyvenimą“, – teigia pašnekovas.

Pavyzdžio rodymas

Idealu, jei savarankišką finansinį gyvenimą pradedanti atžala turi ne tik teorinių žinių, bet ir tvirtą materialinį pagrindą. Dr. Lukas Macijauskas, „Synergy Finance“ bendraįkūrėjis ir fondų valdytojas, sako, kad vienas svarbiausių dalykų kaupiant vaikų ateičiai – pradėti tai daryti kuo anksčiau. Šiandien tėvams prieinamos įvairios galimybės kaupti vaikų ateičiai – galima rinktis paprastus indėlius banke, investicinius fondus, akcijas ar obligacijas, kurios ilgainiui gali užtikrinti didesnį kapitalo augimą.

„Laikas taupant veikia kaip vienas galingiausių sąjungininkų – net nedideli, tačiau reguliariai kaupiami įnašai per ilgą laiką gali padidėti daugybę kartų dėl sudėtinių palūkanų ir investicinės grąžos poveikio. Ankstyvas taupymas leidžia sukaupti iš tiesų reikšmingą sumą, kuri vaikui suteikia didesnes galimybes ateityje, pavyzdžiui, leidžia rinktis norimas, o ne tik finansiškai įperkamas studijas, įsigyti būstą“, – dėsto L. Macijauskas.

Jam antrina ir G. Sipas, sakydamas, kad investicinis gyvybės draudimas pastaruoju metu vis labiau populiarėja, nes leidžia derinti finansinį saugumą su nuolatiniu kapitalo kaupimu, užtikrina finansinę apsaugą netikėtais gyvenimo įvykiais. Be to, daugelis draudimo produktų leidžia dalį įmokų kaupti investiciniame segmente, suteikiant galimybę kapitalui augti ilgalaikėje perspektyvoje.

„Pavyzdžiui, tėvai dalį lėšų gali kaupti banko sąskaitose, dalį investuoti į akcijų ar obligacijų fondus, o dalį – skirti gyvybės draudimo kaupimui. Toks diversifikavimas sumažina riziką ir padidina galimybes pasiekti norimą finansinį tikslą. Klaidų išvengti padeda realistiškas požiūris, planavimas ir konsultacijos su finansų specialistais, kurie padeda pasirinkti tinkamiausią strategiją kiekvienai šeimai“, – teigia finansų ekspertas.