Ką rodo pirmosios pensijų reformos dienos?

„Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ apie antrosios pakopos pensijų reformos pokyčius pasakojo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič (toliau – M. K.), Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas (toliau V. R.) ir „Artea“ banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė (toliau – I. G. P.).

– Kas šiomis dienomis vyksta su pensijų reforma?

– M. K.: „Sodra“ stebi skambučių į mūsų informacijos centrą skaičių bei užklausas, kurias gyventojai teikia „Sodrai“, norėdami pasitikslinti informaciją ar gauti tam tikrų duomenų. Žinoma, tokių užklausų yra daugiau. Ši tema domina žmones, tačiau tai nenuostabu, nes viešojoje erdvėje matome, kad ji aktyviai gvildenama. 

„Sodra“ neturi duomenų, kokio tipo prašymus gyventojai teikia pensijų kaupimo bendrovėms – ar siekia nutraukti kaupimą, jį sustabdyti, ar atsiimti pinigus.

– Kur žmonės gali rasti susistemintą informaciją?

– M. K.: Visa informacija yra „Sodros“ svetainėje – sodra.lt. Pensijų skiltyje aprašyti įvairūs pensijų kaupimo variantai bei pasitraukimo iš antrosios pensijų pakopos galimybės. 

Taip pat, prisijungę prie gyventojo paskyros, žmonės gali matyti savo individualią informaciją: kiek turto sukaupta, kokią jo dalį sudaro valstybės ir jų pačių įmokos. Svarbu pabrėžti, kad skubėti priimti sprendimų, kad ir kokie jie bebūtų, nereikia. Apsisprendimui skiriami dveji metai.

– Ar žmonės galės grįžti į kaupimą, jei jį nutrauks?

– M. K.: Taip, galės grįžti, ir tada sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove bus galima sudaryti bet kuriuo metu. Aišku, jei žmogus bus nutraukęs kaupimą ir pinigus atsiėmęs, jis kaupimą pradės iš naujo.

– Kada „Sodra“ turės pirminius skaičius, kiek žmonių jau pasitraukė?

– M. K.: Institucijos yra susitarusios, kad pensijų kaupimo bendrovės skaičius pirmiausia teiks ne „Sodrai“, o Lietuvos bankui. Būtent jis valdys šiuos duomenis, juos sistemins ir pateiks visuomenei. Pirmiesiems duomenims gauti gali prireikti ketvirčio.

– Ar žmonės aktyviai stengiasi pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos?

– V. R.: Apibendrintų duomenų šiuo metu neturime. Tai, ką galime pastebėti, – išaugusį susidomėjimą. Jis visapusiškas. Kadangi šis procesas sutampa su metų pabaiga, žmonės jungiasi prie pensijų kaupimo įmonių savitarnų, stebi, kiek jie uždirbo per praėjusius ar visus kaupimo metus, todėl matome išaugusius srautus.

– Ką reiškia šis gausus susidomėjimas antrąja pensijų pakopa?

– I. G. P.: Tai šiuo metu labai aktualus klausimas, susijęs su žmonių finansais ir jų finansine ateitimi. Todėl susidomėjimas tikrai padidėjęs. Vis dėlto tai geras ženklas, nes besidomėdami ir besikonsultuodami žmonės priima geresnius sprendimus – jie būna labiau informuoti. Šiemet matysime, kokia yra mūsų gyventojų elgsena.

– Ką tikrai turėtų įvertinti kiekvienas gyventojas, svarstantis, ką daryti su sukauptais pinigais?

– I. G. P.: Matome, kad informacijos yra be galo daug. Visi dalijasi savo nuomonėmis, įžvalgomis, patirtimis, atsiranda ir nuomonės formuotojų, kurie siūlo sekti jų elgesiu. 

Mano supratimu, kiekvienam gyventojui svarbiausia įsivertinti savo unikalią situaciją, išsiaiškinti, kaip vyksta reforma, ir savarankiškai išlaikyti finansinio raštingumo „testą“, o ne nusirašinėti nuo kitų.

Kiekvienam gyventojui svarbiausia įsivertinti savo unikalią situaciją, išsiaiškinti, kaip vyksta reforma, ir savarankiškai išlaikyti finansinio raštingumo „testą“, o ne nusirašinėti nuo kitų.

– Su kokiais rūpesčiais susiduria žmonės, priimdami sprendimus?

– V. R.: Kaupiančiųjų yra daugiau nei milijonas, todėl situacijų ir klausimų pobūdis yra itin platus, o kiekvienas iš šių žmonių gali turėti unikalią situaciją. 

Kita vertus, dažniausiai vyrauja standartiniai klausimai: kiek aš uždirbau, kiek galėčiau atsiimti, kodėl turėčiau likti kaupime ir panašiai.

– Prognozuojama, kad 20–40 procentų pensijų kaupimo dalyvių gali pasitraukti. Ar tai gali turėti įtakos tiems, kurie lieka antrojoje pensijų pakopoje?

– I. G. P.: Kaip iš tikrųjų vyks pensijų reforma, matysime ne po pirmojo ketvirčio, o po dvejų metų. Estijoje analogiška reforma vyko su panašiomis prognozėmis. Pirmuoju etapu buvo atsiimta apie penktadalį sukauptų lėšų, ir tai radikaliai nepakoregavo likusiųjų situacijos. 

Visgi patiems gyventojams, net ir tiems, kurie atsiima pinigus, labai svarbu, ką jie su tais pinigais darys: ar juos skirs vartojimui, ar ir toliau investuos. Tai bus vienas iš aspektų, kuris lems tolesnę gyventojų finansinio raštingumo būklę ir pasirengimą ilgalaikiams investavimo tikslams. 

Žvelgiant į Estijos patirtį, nemaža dalis lėšų liko gulėti sąskaitose, reikšminga dalis buvo suvartota, todėl tai tikrai nėra geras finansinio raštingumo pavyzdys, kuriuo norėtųsi, kad Lietuva sektų. Labai tikimės, kad iš kaimynų pamokų pasimokysime.

Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše: