Apymirtinė patirtis gali pasireikšti, kai žmogus išgyvena medicininę krizę arba yra arti mirties. Apymirtinė patirtis turi bendrų (nors ir ne universalių) bruožų, tokių kaip atsiskyrimas nuo fizinio kūno arba gyvenimo permąstymo jausmas. Po šios patirties žmonės dažnai teigia jaučiantys sumažėjusią mirties baimę arba padidėjusią empatiją kitiems.

Norėdami išsiaiškinti, kaip žmonės susidoroja su apymirtine patirtimi, Virdžinijos universiteto tyrėjai apklausė 167 žmones, susidūrusius su tokia patirtimi.

Vienas tyrimo rezultatas išsiskyrė iš kitų – beveik 70 proc. dalyvių pranešė apie savo religinių ar dvasinių įsitikinimų pokyčius ir pakitusį požiūrį į išgyvenimą po mirties.

„Mano apymirtinė patirtis buvo reikšminga. Žinau, kad niekada nebebūsiu tas pats žmogus – man kasdien reikia nuolatinės refleksijos ir vidinio darbo“, – anketoje rašė vienas dalyvis. 

Kitas apklausos dalyvis savo apymirtinę patirtį pavadino „dviašmeniu kardu“ – tai buvo neįtikėtinai transformuojanti patirtis, kurią jis laikė sau, bijodamas būti teisiamas.

Tuo tarpu daugiau nei 20 proc. pranešė apie santuokos iširimą ar išsiskyrimą bei per 20 proc. – apie iššūkius, kilusius santykiuose.

Be to, izoliacija bei vienatvė buvo pasikartojantys potyriai tarp apymirtinę patirtį patyrusių žmonių.

Tyrimo išvados buvo paskelbtos „Psychology of Consciousness: Theory, Research, and Practice“ žurnale.