„Norfoje“ mažiausiai uždirbantis, – kaip kito tinklo mediana
Jis atkreipia dėmesį, kad 75 proc. kvantilis, tai yra ketvirtadalio daugiausia uždirbančių darbuotojų atlyginimai, „Norfoje“ prasideda nuo 2 719 eurų, o 25 proc. kvantilis, tai yra mažiausiai uždirbančių atlyginimo riba, yra 1 770 eurų. Beje, ši suma yra lygi antro pagal atlyginimų dydį prekybos tinklo „Lidl“ medianai, o jo 25 proc. kvantilis už „Norfos“ 25 proc. kvantilį mažesnis daugiau nei trečdaliu ir siekia vos 1 321 eurą.
Visą kalendorinį mėnesį dirbusių „Norfos“ darbuotojų bendras vidurkis spalį sudarė 2 337 eurus ir nedaug atsiliko nuo visos šalies privataus sektoriaus darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio šių metų III ketvirtį, kuris, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, buvo 2 362 eurai. „Norfos“ vadovas atkreipia dėmesį, kad prekybos sektorius reikalauja šiek tiek mažesnės kvalifikacijos darbuotojų nei bendrai šalies ūkis, tad toks prekybos tinklo atlyginimų vidurkis – palankus rodiklis darbuotojams.
„Suprantama, kad, mokant didžiausią atlyginimą, palyginti su kitais šalies prekybos tinklais, mums lengviau susirasti darbuotojų, mažesnė jų kaita, nes darbo vietos yra vertingos ir branginamos. Nauji darbuotojai, kurie ateina dirbti ir uždirbti, paprastai įsitvirtina parduotuvių kolektyvuose. Tačiau vis dar pasitaiko norinčių tokių didelių atlyginimų, kokius mato oficialioje viešoje statistikoje, tačiau į darbą ateina tik prastumti laiko. Tokie ir patys žymiai mažiau uždirba, ir visam kolektyvui tampa apatine girnapuse, mažina bendrą parduotuvės darbo našumą ir uždarbį“, – teigė „Norfos“ vadovas.
Didžiausia atlyginimų mediana – 2 160 eurų, mažiausia – vos 1 295 eurai
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skelbiami duomenys rodo, kad šių metų spalį visą mėnesį dirbusių „Norfos“ parduotuvių darbuotojų atlyginimų mediana buvo didžiausia – siekė 2 160 eurų – tarp pagrindinių šalies mažmeninės prekybos tinklų. „Lidl“ darbuotojų mediana buvo 22 proc. mažesnė (1 770 eurų), – „Maximos“ – 49 proc. (1 425 eurai), „Iki“ – 57 proc. (1 375 eurai), o „Rimi“ – net 67 proc. (1 295 eurai). Mediana gaunama atėmus po 25 proc. darbuotojų, įmonėje gaunančių didžiausius ir mažiausius atlyginimus, ir skaičiuojant 50 proc. viduryje esančių atlyginimų. Šalyje veikiančiose 161 „Norfos“ parduotuvėje dirba daugiau kaip 3 600 darbuotojų.
Didesnei daliai įmonių darbuotojų taip pat aktualus viešai skelbiamas rodiklis – atlyginimų standartinis nuokrypis. Kuo šis skaičius didesnis, tuo akivaizdžiau, kad įmonėje yra keletas darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelį atlyginimą, palyginti su dauguma darbuotojų. „Sodros“ duomenimis, didžiausias visą spalio mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų standartinis nuokrypis buvo „Lidl“ – net 4 918 eurų, „Iki“ – 1 251 euras, „Maximoje“ – 1 047 eurai, „Rimi“ – 890 eurų, „Norfoje“ – vos 841 euras. D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad didelis standartinis nuokrypis gerokai iškreipia kitą viešai skelbiamą rodiklį – atlyginimų vidurkį. Mat atrodo, kad visi darbuotojai gauna vidutiniškai gerą atlyginimą, nors iš tiesų liūto dalis atitenka keliems vadovams.
Rezervas dar didesniam atlyginimui – ir trumpesnės darbo dienos
Anot jo, mažmeninės prekybos tinklų darbuotojai galėtų dirbti dar našiau ir uždirbti dar daugiau, jei būtų pakeista darbo sistema. Nuo senų laikų prekybos sektoriuje įprasta, kad darbuotojai keturias dienas dirba po 11 valandų, o paskui keturias dienas ilsisi.
„Prie tokio grafiko pripratę darbuotai nenori jo keisti, nors dirbti 11 valandų per dieną – nuovargis, ypač efektyvumas krinta paskutinėmis dienomis. Šis nuovargis mažina darbo našumą ir, neabejoju, darbuotojai uždirbtų daugiau, jei dirbtų po 8 valandas per dieną. Tikiuosi, kad ateityje darbuotojai supras, jog, pakeitus darbo grafiką ir dirbant po 8 valandas per dieną, jie galėtų uždirbti dar daugiau, nes jų efektyvumas ir našumas būtų žymiai didesni“, – svarstė „Norfos“ vadovas.
Jis taip pat paneigia dalies šalies ekonomistų perspėjimą, kad atlyginimų augimas lenkia darbo našumo augimą ir tai ateityje įmonėms gali tapti spąstais.
„Kaip jau akcentavau, kiekvienas „Norfos“ darbuotojas gauna tokį atlyginimą, kokį pats užsidirba. Mums pavyko atlikti ne vieną patobulinimą ir sukurti sąlygas, kad darbuotojai galėtų dirbti sumaniau ir našiau, tai yra atlyginimų augimą prekybos tinkle apie 80 proc. lėmė pačių darbuotojų gebėjimai pasinaudoti geresnėmis darbo sąlygomis, o likusius 20 proc. prideda pakelti įkainiai už tam tikrus darbus ir panašiai, – didžiausių atlyginimų paslaptį atskleidė „Norfos“ vadovas. – Tiesa, atskirose parduotuvėse darbo našumas ir, suprantama, atlyginimai skiriasi. Yra parduotuvių, kur per valandą į rankas uždirbama po 10–11 eurų. Kaip sakoma, reikia daugiau dirbti galva, o ne kojomis, nes tuomet galima pasiekti daugiau.“
Jis pateikia paprastų darbo galva pavyzdžių, kuriuos matė parduotuvėse: vieni darbuotojai atvežtas prekes iš automobilio į parduotuvę ant vežimėlio vežioja po kelis blokus, o kiti ant vežimėlio užsideda padėklą ir vienu kartu susikrauna ir veža dešimteriopai daugiau. Aišku, kurio darbo našumas ir atlyginimas žymiai didesni.
Sistema – ta pati, bet stebuklingi atlyginimai – ne visur
D. Dundulio nuomone, parduotuvės darbuotojų atlyginimai pirmiausia priklauso nuo jų pačių, tačiau, kaip rodo praktika, didelės reikšmės turi ir parduotuvių vadovai: kaip sumaniai jie organizuoja ir paskirsto darbus, kad darbuotojams neliktų tuščio, neapmokamo laiko. Geriausių parduotuvių vadovų patirtį stengiamasi perteikti visiems parduotuvių vadovams, tačiau, pasak D. Dundulio, „žmonės yra skirtingi ir ne visi sugeba ar linkę pasinaudoti geriausiais patarimais“.
„Visose 161 parduotuvėje „Norfa“ veikia ta pati skatinimo ir atlyginimų sistema, tačiau vienose atlyginimai gali atrodyti stebuklingi, o kitose – gerokai mažesni. Akivaizdu, kad veiklos rezultatus lemia ir vadovų pastangos, sumanumas, ir pačių darbuotojų požiūris į darbą, – svarstė D. Dundulis. – Todėl paprastai parduotuvėse, kur atlyginimai ypač dideli, laisvų darbo vietų nerasi. Tačiau, kita vertus, tai rodo kolektyvo brandumą ir sąmoningumą, nusiteikimą ne ateiti į darbą praleisti laiko, o siekį uždirbti kuo daugiau.“
„Norfos“ vadovas atskleidžia, kad kitąmet yra planų, kaip darbuotojams dar padėti didinti jų darbo našumą, perteikti geriausių kolektyvų patirtį ir, suprantama, atitinkamai didinti atlyginimus. Tačiau jis sutinka su pastaruoju metu vyraujančia ekonomistų ir kitų specialistų nuomone, kad kitąmet vargu ar atlyginimai didės dviženkliu skaičiumi.
„Matyt, pagerinus darbo sąlygas ir galimybes didinti darbo našumą, darbuotojai kitąmet gali tikėtis atlyginimų augimo 4–8 proc.“, – prognozavo „Norfos“ vadovas.
(be temos)