Idėjai Lietuvos futbolo federacijoje įvesti tiesioginį valdymą – kritika

Trečiadienį surengtame jungtiniame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame dalyvauja Lietuvos futbolo federacijos (LFF) atstovai, buvo pasiūlyta federacijoje įvesti tiesioginį valdymą.

Tuomet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas Eltai tvirtino, kad tai yra reikalingas sprendimas, siekiant esminių permainų LFF.

Parlamentarai kėlė klausimus dėl įstatų atitikimo FIFA standartams ir klubų įsitraukimo į LFF valdymą

Mykolas Majauskas. M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Komiteto posėdyje M. Majauskas teiravosi LFF vadovybės, ar jie nemato poreikio tikslinti federacijos įstatus, kad šie atitiktų FIFA standartus, šalies įstatymus ir užtikrintų skaidrumą bei demokratinius principus.

Reaguodamas į klausimą LFF prezidentas Tomas Danilevičius pabrėžė, kad federacija pastaraisiais metais bandė inicijuoti ne vieną susitikimą su parlamentarais, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė, o LFF veiklą reglamentuojantys dokumentai šalies teisės aktams, anot jo, neprieštarauja.

Tomas Danilevičius. D. Labučio/ELTOS nuotr.

Tuo tarpu posėdyje taip pat dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas laikėsi pozicijos, kad pagrindinė LFF problema – uždara sistema. Jis pabrėžė, kad federacijos visuotiniame susirinkime dalyvauja vos 19 juridinių asmenų, sudarytų iš dešimties apskričių ir 9 specializuotų asociacijų, kurie deleguoja po 5 atstovus.

Laurynas Kasčiūnas. M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Politikas kėlė klausimą, ar tai atitinka gerąją UEFA praktiką, kadangi tokiose valstybėse kaip Lenkijoje visuotiniame susirinkime kiekvienas aukščiausios lygos klubas deleguoja po du atstovus, po vieną atstovą visos 18 antro diviziono komandų, o likę delegatai yra salės, moterų futbolo ir trenerių atstovai. Todėl Lenkijoje klubai, jo vertinimu, turi visiškai kitą įtaką priimant sprendimus nei Lietuvos, kurioje aukščiausia A lyga turi 5 balsus – lygiai tiek pat kiek Tauragės apskritis.

Tačiau LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius tikino, kad šalies klubai federacijoje yra atstovaujami ir girdimi, o valdymo modelis visiškai atitinka FIFA bei UEFA reikalavimus.

T. Danilevičius irgi laikėsi nuostatos, kad tiek Tauragės apskrities mėgėjų lygoje rungtyniaujantis klubas, tiek Lietuvos aukščiausios lygos čempionai turi turėti identišką svorį priimant sprendimus.

Lietuvos ambasadorius Šveicarijoje kreipėsi į FIFA ir UEFA prezidentus dėl problemų Lietuvos futbolo federacijoje

Dėl problemų LFF, taip pat sureagavo ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Šveicarijoje. Jis oficialiai kreipėsi į FIFA ir UEFA prezidentus, siekdamas informuoti apie problemas Lietuvos futbolo federacijoje. Taip pat, buvo išreikštas poreikis tikslinti įstatus pagal pavyzdinius FIFA standartus ir organizuoti naujus demokratinius, skaidrius rinkimus.

LFF politikus gėdino ir jų veiksmus vadino politiniu piaru

LFF generalinis sekretorius E. Stankevičius trečiadienį, praėjus keletui valandų po posėdžio, Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje dėkojo už galimybę pasikalbėti su Seimo nariais apie futbolo problemas, tačiau tikino turintis daug kritikos politikų atžvilgiu tiek dėl vykusio posėdžio, tiek dėl negebėjimo komunikuoti, į Lietuvą atvykus svarbiausiems pasaulio futbolo asmenimis.

Jis gėdino politikus, kurie dažnai domėdamiesi futbolu nerado laiko praeitais metais Lietuvoje vykstant FIFA pasaulio salės futbolo čempionatui susitikti su aukščiausio rango FIFA atstovais ir pasikalbėti apie Lietuvos futbolo problemas.

Edgaras Stankevičius. D. Labučio/ELTOS nuotr.

E. Stankevičius taip pat negailėjo kritikos trečiadienį vykusiam posėdžiui, kurio metu, anot jo, nebuvo galima pristatyti visos norimos medžiagos, o užduoti klausimai nebuvo susiję su Lietuvos futbolo finansavimu, nors tai buvo numatyta posėdžio tema.

Jis pridūrė, kad buvo keista matyti, kaip žiniasklaidoje jau posėdžio pradžioje buvo galima matyti pranešimus apie siūlymą į LFF įvesti tiesioginį valdymą, kai apie tai posėdžio metu kalbama praktiškai nebuvo.

Galiausiai LFF generalinis sekretorius mano, kad kalbos apie tiesioginį LFF valdymą ir šio klausimo eskalavimas iš politikų pusės yra dėl artėjančių rinkimų. Pasak jo, politikai negirdi, ką LFF atstovai kalba, ir yra apmaudu, kad tam tikri valstybės pareigūnai arba aukšto rango politikai naudojasi bloga federacijos reputacija visuomenėje ir į LFF rimtai nežiūri.

„Ne paslaptis, kad ir federacijos rinkimai yra 2024 m., ir automatiškai politikai nori tam tikro dėmesio aktualiomis temomis, ką ir matėme prieš tai, kad ant futbolo federacijos pasisakyti neigiamai yra labai geras „trendas“ šiandien ir tas suvešėjo gana plačiai. Tikiu, kad yra nepatenkintų LFF dabartine vadovybe, valdžia ir t.t., galbūt praėjusių kadencijų vadovybė norėtų sugrįžti ir t.t.“, – teigė E. Stankevičius.

„Šiandien būdamas jų vietoje taip pat norėčiau matyti tokius demonstruojamus rezultatus šios organizacijos, kalbu apie administracinę, finansinę situaciją“, – pridėjo jis.

Politikų siūlymą kritiškai vertina ir futbolo ekspertai, neigiamą poziciją išreiškė ir vienas A lygos klubas

Nors nemaža dalis futbolo ekspertų, sporto komentatorių ir apžvalgininkų gana dažnai nevengia kritikos LFF atžvilgiu, tačiau jų politikų siūlymas įvesti tiesioginį valdymą federacijoje neįtikino.

Tautvydas Vencevičius. G. Savickio/ELTOS nuotr.

Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidentas Tautvydas Vencevičius vienoje iš futbolo įvykiams apžvelgti skirtų laidų pasigedo politikų argumentų tiesioginiam valdymui ir realių pasiūlymų, kaip būtų galima tvarkyti LFF, taip pat jam šis siūlymas pasirodė panašus į politikų bandymą pasireklamuoti.

Kritiškai siūlymą įvesti tiesioginį valdymą vertina ir buvęs LFF Vykdomojo komiteto narys, Liberalų sąjūdžio partijos narys Paulius Malžinskas, buvęs LFF VK narys ir kandidatas į LFF prezidentus.

Paulius Malžinskas. D. Labučio/ELTOS nuotr.

Feisbuko Liberalų sąjūdžio paskyroje P. Malžinskas aiškino, kad Seimo narių iniciatyvos yra sveikintinos, tačiau jei Seimo nariai tikrai nori pokyčių LFF struktūroje – jų veikla šiuo metu yra nukreipta netinkama linkme. Pirmiausia, siekiant FIFA tiesioginio įsikišimo į LFF reikalus, klausimas yra keliamas netinkamu lygmeniu: tai ne atskirų Seimo narių ar komiteto, ambasadoriaus Šveicarijoje, o Lietuvos Vyriausybės, Seimo vadovybės ir valstybės lygmens svarbos reikalas.

„Taip pat būtinas aukščiausių Lietuvos vadovų tiesioginis komunikavimas su FIFA ir UEFA vadovais, aiškiai išsakant teisinius argumentus bei aiškiai deklaruojant skaidrumo, reputacijos, geros valdymo praktikos ir demokratijos principus. Ir dar – jeigu Seimas ir Vyriausybė turi politinės valios daryti įtaką LFF veikloje, tai visų pirma reikia aiškiai išspręsti futbolo klubų finansavimo ir valdymo klausimus“, – sakė jis.

Idėja įvesti tiesioginį valdymą nesusilaukė ir iš A lygoje rungtyniaujančio Telšių „Džiugo“ klubo pritarimo. Feisbuko paskyroje „Džiugo“ direktorius Martynas Armalis tvirtino, kad džiaugiasi dėl didelio šalies valdžios dėmesio, tačiau kartu sako, jog politikų iškelta problema, neva futbolo klubai nėra tinkamai atstovaujami Lietuvos futbolo federacijoje, yra laužta iš piršto.

„Mūsų klubas kiekvieną dieną dirba su LFF atstovais. Turime daug sėkmingų bendro darbo pavyzdžių ir didesnių planų. Tiesa, siekiant geresnių rezultatų procesuose yra taisytinų dalykų, o idėja aukščiausios lygos klubus labiau įtraukti į valdymą nėra bloga, todėl federacija visada turi būti pasiruošusi sveikai kritikai bei diskusijai“, – rašoma Telšių „Džiugo“ feisbuko paskyroje.

„Tikimės, kad šis dėmesys kuo greičiau virs konstruktyviu darbu kartu su visa futbolo bendruomene, skiriant pastangas sporto infrastruktūros plėtrai, pagalbą klubams ir vaikų akademijoms, kitų klausimų sprendimu. Dabar reikia bendro darbo, mažiau konfliktų ir politikavimo“, – priduriama pranešime.

Idėja dėl tiesioginio valdymo iškeliama nebe pirmą kartą

Dėl tiesioginio valdymo LFF galimybės, Seime buvo užsimenama dar 2020 m. Tų metų lapkričio pradžioje Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl LFF skaidrumo, finansų ir „apvalymo“ nuo nusikaltėlių.

Seimas tuomet akcentavo, kad didžiausios LFF skaidrumo problemos atsirado dėl nusikalstamo pasaulio atstovų įtakos futbolui, uždaros ir neskaidrios struktūros valdymo, LFF priimami aktualūs futbolo visuomenei sprendimai nėra vieši ir federacija neviešina metinio biudžeto sąmatų ir tai sukelia abejonių apie gautų lėšų panaudojimo tikslus.

Taip pat Seimas rekomendavo Vyriausybei kreiptis į tarptautines futbolo asociacijas (UEFA, FIFA), kad šios atliktų tarptautinius auditus ir ištirtų visų Lietuvos futbolo federacijos gaunamų finansų naudojimą, ir ragino Vyriausybę pradėti intensyvų dialogą su tarptautinių futbolo asociacijų (UEFA, FIFA) valdymo organais siekiant užtikrinti, kad Lietuvos futbolo federacijoje vadovų pareigas eitų nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Seimo posėdžių salėje pristatant rezoliuciją TS-LKD partijos narys Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad ši rezoliucija gali būti traktuojama kaip tam tikrų veiksmų pradžia.

„Gal reikėtų pagalvoti apie Lenkijos modelį, kai prieš Europos čempionatą ten buvo įvestas tiesioginis UEFA valdymas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Nors dažnai yra pažymima, kad politikai neturi teisės kištis į Futbolo federacijos valdymą, nes tokiu atveju UEFA ar FIFA gali suspenduoti federaciją, o tai reikštų tarptautinių rungtynių tiek rinktinei, tiek Lietuvos futbolo klubams pabaigą ir didžiulę nežinomybę, tačiau tokius argumentus yra atmetęs parlamentaras Vytautas Bakas. Jis 2020 m. spalį tikino, kad valstybės įsikišimas į futbolo ar kitų asociacijų darbą nėra retenybė.