Romos kasacinis teismas atmetė apeliacinio teismo sprendimą ir grąžino bylą dėl Serhijaus Kuzniecovo nagrinėti naujai kolegijai.

S. Kuzniecovas, kuris rugpjūtį buvo sulaikytas Italijoje pagal Vokietijos išduotą orderį, neigė dalyvavęs grupuotėje, kuri 2022-ųjų rugsėjį, kaip įtariama, padėjo sprogmenis ant povandeninių vamzdynų.

Italijos Bolonijos apeliacinio teismo, kurio sprendimas dėl išdavimo buvo atmestas, teigimu, kaltinamajam, kuris teigia buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariu ir incidento metu buvęs Ukrainoje, jei bus pripažintas kaltu Vokietijoje, gresia iki 15 metų kalėjimo.

S. Kuzniecovo advokatas Nicola Canestrini trečiadienį pareiškime teigė, kad prokurorai palaikė vieną iš jo apeliacinio skundo argumentų – „dėl neteisingo faktų, kuriais grindžiamas Europos arešto orderis, teisinio kvalifikavimo“.

„Teismas pritarė šiems argumentams ir panaikino sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Rašytiniai motyvai bus pateikti per artimiausias savaites“, – sakė jis.

Dujotiekiai, kuriais daugelį metų į Europą buvo tiekiamos rusiškos dujos, buvo pažeisti didžiulių sprogimų praėjus vos keliems mėnesiams po 2022-ųjų vasarį įvykusios Rusijos invazijos į Ukrainą.

Tiek Rusija, tiek Ukraina griežtai neigia, kad yra kaip nors susijusios su šiais incidentais.

Vokietijos atliktų tyrimų metu nustatyta, kad sprogdinimus įvykdė ukrainiečių – penkių vyrų ir vienos moters – grupuotė.

Kai S. Kuzniecovas buvo sulaikytas, vokiečių prokurorai sakė, kad vyras pasinaudojo suklastotais tapatybės dokumentais ir išsinuomojo jachtą, kuri išplaukė iš Vokietijos Rostoko miesto, kad įvykdytų išpuolius.

S. Kuzniecovas laikomas griežto režimo kalėjime Šiaurės Italijoje.

S. Kuznecovo advokatų komanda apeliaciniame teisme argumentavo, kad net jei jis būtų dalyvavęs, jo karinė tarnyba pagal tarptautinę teisę suteiktų jam „funkcinį imunitetą“.

Ji taip pat teigė, kad karo metu vamzdynai gali būti laikomi teisėtu kariniu taikiniu, todėl jų užpuolimas nebuvo diversija.

Tačiau apeliacinis teismas teigė, kad Vokietijos arešto orderyje nebuvo paminėtas jo karinis vaidmuo.

Advokatas N. Canestrini sakė, kad jo klientui buvo užkirstas kelias į sąžiningą teismo procesą, nes jis negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, negalėjo susipažinti su visa Vokietijos bylos medžiaga ir jam buvo suteiktas prastas vertėjas.

„Nord Stream“ ilgą laiką buvo vertinamas prieštaringai dėl galimybės rusiškoms dujoms apeiti Rytų Europos tranzito kelius ir dėl Vokietijos tapimo pernelyg priklausoma nuo pigios energijos iš Maskvos.

Rusija pelnėsi iš to, kad buvo pagrindinė gamtinių dujų tiekėja Vokietijai, tačiau, Maskvai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, Europos Sąjunga (ES) paskelbė sankcijas ir smarkiai sumažino Rusijos energijos importą.

Sprogimo metu nė vienas iš nukentėjusių vamzdynų nebuvo eksploatuojamas.

Papildomas dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo baigtas tik prieš pat Rusijai pasiunčiant karius į Ukrainą ir niekada nepradėtas eksploatuoti.