Šių veiksmų D. Trumpas ėmėsi po to, kai Pekinas įvedė eksporto kontrolę retųjų žemių iškasenoms – itin svarbioms šiuolaikinių technologijų sudedamosioms dalims.

Anksčiau penktadienį Baltųjų rūmų šeimininkas pareiškė nebejaučiąs būtinybės šį mėnesį susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

Vėliau Ovaliajame kabinete žurnalistams jis teigė, kad susitikimas kol kas nebuvo atšauktas.

„Aš neatšaukiau, bet nežinau, ar mes jį turėsime. Bet aš ketinu ten būti, nepaisant to, todėl manyčiau, kad galbūt jį turėsime“, – žurnalistams sakė prezidentas.

D. Trumpo ir Kinijos prezidento derybos numatytos Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose. Šiemet APEC vyks Pietų Korėjoje.

D. Trumpas nurodė, kad papildomi muitai Kinijai ir JAV eksporto kontrolė „bet kokiai kritiškai svarbiai programinei įrangai“ įsigalios nuo lapkričio 1 dienos.

Pasak prezidento, šių veiksmų jis ėmėsi reaguodamas į Pekino „nepaprastai agresyvius“ veiksmus.

„Sunku patikėti, kad Kinija galėjo imtis tokių veiksmų, bet jie ėmėsi, o visa kita – istorija“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ nurodė jis.

Po šio D. Trumpo pranešimo akcijų rinkos ėmė kristi.

Šiuo metu Kinijos produkcijai taikomi 30 proc. JAV muitai, kurie buvo įvesti po to, kai D. Trumpas apkaltino Pekiną pagalba prekiaujant fentaniliu ir taikant įtariamas nesąžiningas prekybos praktikas.

Kinijos atsakomieji muitai siekia 10 procentų.

„Vyksta labai keisti dalykai“

Anksčiau penktadienį D. Trumpas parašė, kad Kinija šalims visame pasaulyje išsiuntė laiškus, kuriuose išsamiai aprašė „kiekvieno gamybos elemento, susijusio su retųjų žemių iškasenomis, ir praktiškai visko, ką tik gali sugalvoti, net jei tai nėra pagaminta Kinijoje“, eksporto kontrolę.

Retųjų žemių elementai yra labai svarbūs gaminant įvairiausius įtaisus ir technologijas, nuo išmaniųjų telefonų ir elektrinių transporto priemonių iki karinės įrangos ir atsinaujinančiosios energijos technologijų. Kinija užima dominuojančią padėtį šių medžiagų gamybos ir perdirbimo srityje visame pasaulyje.

JAV prezidentas pareiškė, kad nesupranta, kodėl Kinija ėmėsi tokių veiksmų būtent dabar.

„Kinijoje vyksta labai keisti dalykai! Jie tampa labai priešiški“, – nurodė Baltųjų rūmų šeimininkas.

D. Trumpas pažymėjo, kad kitos šalys susisiekė su Jungtinėmis Valstijomis, kad išreikštų pasipiktinimą dėl Kinijos „didžiulio priešiškumo prekyboje, kuris atsirado iš niekur“.

JAV prezidentas pridūrė, kad šio klausimo su Xi Jinpingu nebuvo aptaręs.

Jis taip pat apkaltino Kiniją „laukimu“, nepaisant, jo teigimu, šešis mėnesius trukusių gerų santykių. D. Trumpas pridūrė, kad per minėtą laikotarpį buvo padaryta tam tikra pažanga, be kita ko, sprendžiant itin populiarios programėlės „TikTok“ klausimą.

Rugsėjį Baltieji rūmai pranešė, kad pagal susitarimą, pagal kurį „TikTok“ kinų patronuojančioji bendrovė parduos savo veiklą Jungtinėse Valstijose, bus sukurta valdyba, kurioje dominuos amerikiečiai.

Itin populiariai vaizdo įrašų dalijimosi programėlei, turinčiai daugiau kaip 170 mln. amerikiečių vartotojų, gresia pavojus dėl pernai priimto JAV įstatymo, kuriame nurodoma, kad „TikTok“ privalo atsiskirti nuo savo kinų savininkės „ByteDance“, antraip bus uždaryta Jungtinėse Valstijose.

Anksčiau šiais metais Vašingtonas ir Pekinas įsitraukė į abipusį tarifų karą, kuris iš esmės galėjo sustabdyti prekybą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.

Galiausiai abi pusės susitarė sumažinti įtampą, tačiau paliaubos buvo labai trapios.