Pasak Sirijos valstybinės televizijos, laivas pradžioje turėtų plaukti į Graikiją. Krovinio vertė esą yra apie 30  mln. eurų. Priešingai nei teigiama „Sana“ pranešime, Sirijos naftos transporto bendrovės atstovas TV stočiai sakė, kad tai jau antras kartas nuo 2011 metų, kai šalis eksportuoja naftą. Pirmasis sandoris esą jau užbaigtas.

Sirijoje 2011 m. po antivyriausybinių protestų kilo pilietinis karas. Prieš tai arabų šalis kasdien pagamindavo 380 000 barelių naftos ir maždaug trečdalį jos eksportuodavo, pirmiausiai – į Europos Sąjungą. Pajamos iš naftos sudarydavo maždaug ketvirtadalį valstybės biudžeto. Tačiau pasaulio rinkoje šie nedideli eksporto kiekiai nebuvo reikšmingi.

Dėl tarptautinių sankcijų Sirijai, kurios buvo įvestos diktatoriaus Basharo al Assado vyriausybei po brutalaus protestų numalšinimo, prekyba sustojo. Be  to, per karą buvo apgadinti arba sugriauti naftos ir dujų vamzdynai bei kita infrastruktūra.

N. al Assadas praėjusį gruodį buvo nuverstas nuo valdžios. Po to JAV bei ES pradėjo atšaukti daugelį ekonominių sankcijų Sirijai.

Žlugus ilgamečio Sirijos valdovo Basharo al-Assado režimui, šiemet iš kaimyninio Libano į tėvynę grįžo daugiau kaip 200 000 sirų pabėgėlių, naujienų agentūrai AFP sakė viena Jungtinių Tautų pareigūnė.

Sirijos pilietinis karas, prasidėjęs po to, kai B. Assadas 2011 m. ėmė žiauriai malšinti antivyriausybinius protestus, privertė pusę gyventojų persikelti šalies viduje arba į užsienį.

Tačiau gruodžio 8 d. islamistų pajėgoms nušalinus buvusį Sirijos prezidentą, pabėgėliams atsirado vilčių sugrįžti.

Libano valdžios institucijos neseniai pristatė planą, pagal kurį iš šalies išvykstantiems pabėgėliams siūloma skirti 100 JAV dolerių paramą ir netaikyti jiems baudų, jei jie įsipareigoja negrįžti kaip prieglobsčio prašytojai.

„Nuo šių metų pradžios į šalį grįžo apie 200 000 sirų, dauguma jų tai padarė savarankiškai“, – teigė JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) vyriausiojo komisaro pavaduotoja Kelly Clements.

„Šis skaičius labai sparčiai auga“, – duodama interviu naujienų agentūrai AFP sakė ji.

Nors daug sirų grįžta į Hamą, Homsą ir Alepą, didžioji dalis pabėgėlių lieka Libane, kur humanitarinės pagalbos poreikiai tebėra dideli, o pagalbai skirtas biudžetas mažėja.

K. Clements pabrėžė, kad UNHCR grįžti į tėvynę sirų neragina, nes tai yra „kiekvienos šeimos asmeninis pasirinkimas“.

Libano valdžios institucijų skaičiavimais, šalyje gyvena apie 1,5 mln. sirų pabėgėlių. Jungtinės Tautos teigia jų užregistravusios daugiau nei 755 000.

UNHCR parama grįžtantiems asmenims apima smulkų būsto remontą, paramą grynaisiais pinigais ir pagrindines pagalbos priemones, tačiau intensyvesne rekonstrukcija ši agentūra neužsiima.

Pasak K. Clements, per pilietinį karą Sirijos nukentėjo apie 80 proc. būstų, o paramos būstui reikia vienai iš trijų šeimų.

Ji pažymėjo, kad dauguma sirų, nuo 14 metų trunkančio pilietinio karo pabėgusių į Libaną, vis dar yra šioje šalyje, o jų poreikiai tebėra dideli – tuo tarpu humanitarinės pagalbos apimtys mažėja.

„Matote, kad Libano biudžetas mažėja, o Sirijos biudžetas didėja“, – sakė ji, tačiau pabrėžė, kad UNHCR 2025 m. plane numatyta tik penktadalis reikalingų lėšų.

Pasak jos, agentūra negali nustatyti, ar į visą Siriją saugu grįžti, nes vienoje Sirijos dalyje yra „saugu ir ramu“, o kitoje – „mažiau saugu“.

JT duomenimis, nuo to laiko, kai islamistų vadovaujami sukilėliai nuvertė B. al Assadą, į savo kilmės vietas grįžo daugiau nei du milijonai Sirijos pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų.

Tačiau vidiniais pabėgėliais arba pabėgėliais į užsienį tebėra apie 13,5 mln. sirų.

Naujajai valdžiai tenka tvarkytis su nuniokota ekonomika ir sugriauta infrastruktūra, o dauguma piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, teigia JT.