Patarėjas tvirtino, kad šią istoriją Baltarusija galėjo ir išgalvoti, tačiau neatmeta ir tikimybės, jog tokį droną iš Lietuvos iš tikrųjų galėjo pasiųsti aktyvistai.

„Kol kas tikslios informacijos tikrai negaliu pasakyti, (...) galimi keli veiksmų eigos variantai“, – Žinių radijui antradienį sakė M. Česnulevičius.

„Tai pagal tą liaudies mūsų aprašytą variantą „pats muša, pats rėkia“, tai gali būti jų pačių padaryta provokacija. Gali būti kažkokie aktyvistai, to irgi negali atmesti“, – pridūrė jis.

Pareigūnas teigė, kad dėl šio incidento reikia atlikti detalų tyrimą.

BNS rašė, kad Baltarusija iškvietė Lietuvos laikinąjį reikalų patikėtinį pareikšti protesto dėl lapkričio 30 dieną galimai į šalies oro erdvę įskridusio bepiločio.

Anot Minsko, atliktas nuolaužų tyrimas parodė, kad Vakarų Europoje pagaminto bepiločio orlaivio maršrutas „numatė skrydį virš Baltarusijos teritorijos, skrydį į Lenkiją ir grįžimą tuo pačiu maršrutu į pakilimo vietą Lietuvos teritorijoje“.

BNS rašė, kad kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skrydžiai pastaraisiais mėnesiais jau keliolika kartų paveikė Vilniaus oro uosto, o kartą – Kauno oro uosto darbą.

Vilniui kelioms savaitėms apribojus pasienio punktų su Baltarusija veiklą, Minskas atsisako išleisti šalyje registruotus vilkikus į Lietuvą.

Prezidento patarėjas: gruodžio viduryje VGT vėl spręs dėl kovos su kontrabandiniais balionais būdų

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais M. Česnulevičius sako, kad gruodžio viduryje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba (VGT) vėl turėtų rinktis aptarti, kaip šaliai dorotis su kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsme.

„Planuojamas Valstybės gynimo tarybos posėdį šį mėnesį, po poros savaičių ir klausimai oro balionų irgi bus sprendžiami“, – Žinių radijui antradienį sakė M. Česnulevičius.

Po paskutinio lapkritį vykusio tarybos posėdžio paskelbta apie tai, kad Lietuva per artimiausius trejus metus išvystys integruotą oro gynybos sistemą už kelis šimtus milijonų eurų.

Kokie tiksliai sprendimai bus teikiami gruodį vyksiančioje VGT, prezidento patarėjas nedetalizavo.

Pasak M. Česnulevičiaus, atremti kontrabandinių balionų grėsmę, kaip ir pasirengti visavertiškai oro gynybai, bus ilgalaikis procesas ir tam reikės ne tik technologijas siūlančio Lietuvos verslo, bet ir užsienio partnerių pagalbos.

„Ne su balionais, bet su oro taikiniais tikrai geros praktikos turi ukrainiečiai. Turim kitas valstybes, kurios yra tikrai investavę į saugumą ir būtent nuo oro erdvėje esančių objektų“, – kalbėjo patarėjas.

Pasak jo, didelės patirties ginant oro erdvę turi ir Izraelis.

M. Česnulevičius atmetė, kad prezidentas yra per mažai aktyvus sprendžiant kontrabandinių balionų krizę.

Jo teigimu, dažniau šiuo klausimu susirenkanti vyriausybinė Nacionalinio saugumo komisija yra skirta tarpinstituciniam veiksmų koordinavimui, o ne svarbiausiems sprendimams vystant krašto apsaugos sistemą priimti. Anot patarėjo, šiuos sprendimus priima VGT.

Patarėjas tvirtino, kad G. Nausėda vis kelia balionų klausimą per susitikimus su užsienio partneriais.

Prezidentūros atstovas taip pat sakė, kad vykstant krizei Lietuva turi tęsti griežtą politiką Baltarusijos atžvilgiu ir nemėginti švelninti tono, taip siekiant ir Minsko geranoriško požiūrio.

„Nuolaidžiavimas agresoriui niekada neatnešė naudos. (...) Šiuo atveju mes turim reikalą ne su avim, o su vilku avies kailyje. Ir tos derybos, kalbėjimas ir nuolaidžiavimas, jis nėra priimtinas“, – teigė M. Česnulevičius.

„Dialogas turi būti? Taip. Yra dvi skirtingos valstybės. Tam tikrame lygmenyje mes tikrai galime išsispręsti, net ir su didžiausiais priešais, ta prasme, būtinas kontakto išlaikymas, kad mes išvengtumėm provokacijų, kažkokių tai nelaimingų atsitikimų, kurie galėtų iššaukti eskalaciją. Bet ar mes turim nusileisti visiems jų reikalavimams? Šiuo atveju manau tikrai, kad ne“, – pridūrė jis.