Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas rodo bene prasčiausios būklės daugiabučius sostinėje.

Tik laiko klausimas, kada pastatas bus nebetinkamas gyventi, o tokių panašių sostinėje yra bent 5 tūkst. Renovuoti ir statyti papildomus aukštus A. Zuokas nemato prasmės.

„Statyti ant seno namo pamatų, klausimas, ar yra racionalu. Taip pat ženkliai sudėtingiau susitarti su gyventojais, kad sukuri kažkokią naują vertę, kurią kažkokiu būdu turi pasidalinti“, – teigė Seimo narys A. Zuokas.

Salininkai, anot politiko, būtų puiki pradžia Aplinkos ministerijos siūlymui griauti kritinės būklės namus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Galėtų prie kai kurių daugiabučių būti pastatomi nauji daugiabučiai, gyventojai iš senų perkraustomi, o seni daugiabučiai nugriaunami“, – aiškino aplinkos ministras P. Poderskis.

LNK stop kadras

Panašias idėjas svarstė ne vienas ministras. P. Poderskis bandys pastatyti pavyzdinį namą, kuris galėtų įkvėpti masinius pokyčius. Planuose – aplink daugiabutį suformuoti didesnį žemės sklypą, greta senojo verslui būtų siūloma pastatyti naują aukštesnį būstą.

„Naujas pastatas būtų statomas didesnis, vystytojas uždirbtų iš naujų butų“, – tikino ministras.

Vienos didžiausių statybos bendrovių vadovas Arvydas Avulis panašų modelį siūlė ne vienai Vyriausybei. Verslas tokio projekto imtųsi.

„Atskirais atvejais tai galima padaryti. Mes turėjome tokį pasiūlymą Žirmūnų rajone, kur tarp gyvenamo kvartalo ir upės yra pakankamai erdvės“, – pasakojo „Hanner“ vadovas A. Avulis.

LNK stop kadras

Daugiau nei pusė šalies daugiabučių statyti sovietmečiu. Jų garantija – 50 metų, todėl pastatai atgyvenę, neatitinka šiuolaikinių poreikių. Ekspertų vertinimu, nauji namai galėtų atgaivinti merdinčius rajonus, pritraukti verslus. 

„Šalia galėtų kurtis gyvenamos teritorijos, kuriose galėtų gyventi tų gamyklų regionuose darbuotojai. Čia būtų labai stipri ir reali regioninė politika – neišvarant žmones iš regionų, bet juos pakviečiant“, – akcentavo nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

LNK stop kadras

Vis dėlto ministerijos užmojis Šiaulių daugiabučių namų savininkams atrodo nerealus.

„Mūsų plotas labai nedidelis“, – pabrėžė Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė.

„Čia yra vienas iš trijų mūsų siūlomų renovacijos modelių, tai ne visose situacijose jis tinkamas, kai kur turbūt vadovausimės ta tradicine formule, tradicine renovacija“, – atsakė P. Poderskis.

LNK stop kadras

Šiaulių namų bendrijų asociacijos vadovė piktinasi. Net jeigu toks projektas ir būtų įgyvendinamas, ką reiks daryti senjorams? 

„Koks adekvatus atlygis bus už seną butą ir kaip reikės tam pačiam pensininkui, kuris gauna 400–450 eurų išsipirkti naują butą?“ – klausė V. Remeikienė.

Ministras viliasi, kad finansinių iššūkių nebus. Sieks, kad gyventojams nereikėtų prisidėti nė centu.

„Gyventojas gautų tokio pat dydžio, tai yra tiek pat kvadratų butą su apdaila už tai, kad jis prisideda prie projekto. Reiškia, kad visas uždarbis vyktų iš tų butų, kurie yra papildomai sukuriami“, – šnekėjo aplinkos ministras.

LNK stop kadras

Tačiau ar tai įmanoma? Ekspertai abejoja, mat naujo namo statyba yra brangi. 

„Griovimas kainuoja, demontavimas kainuoja, grunto tyrimai, pamatai, požeminis parkingas“, – teigė M. Statulevičius.

Tačiau renovacija, nors ir pigesnė, žvelgiant į ateitį, visiškai neperspektyvi.

„Matant demografines tendencijas, žmonių judėjimo mobilumo tendencijas, tie renovuoti daugiabučiai gali likti stovėti tušti ir lėšos bus išmestos į orą“, – tikino nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

LNK stop kadras

Persikėlę į naują būstą, dalis gyventojų, ypač senjorai, galėtų rinktis mažesnį butą. Anot A. Avulio, taip būtų galima sutaupyti.

Tačiau yra kliūčių. Norint griauti ir statyti naują namą, reikia 100 proc. daugiabučio gyventojų palaikymo. Buvęs sostinės meras A. Zuokas sako, kad ledai greičiau pajudėtų, jei atskiri daugiabučiai būtų pripažinti netinkamais gyventi.

„Tada atsiranda pareiga ir gyventojams kažką daryti, ir savivaldybėms. Jei nebus savivaldybės aktyvios, tai net jei ministerija paruoštų gerą tvarką, nieko neįvyks“, – savo nuomone dalinosi A. Zuokas.

Ministras tokio varianto neatmeta, tačiau pirmiausia bandys tartis su gyventojais gražiuoju. Viliasi, kad geras pavyzdys užkrės ir kitus.