Kaunietės dailininkės mylimoji – spalva

Ryškios spalvos, gėlės ir emocijos, išsiliejusios tapytojos Aušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės drobėse, dominuoja galerijos "Meno parkas" ekspozicijų salėje.

Išsami tekstinė pažintis su šios dailininkės kūryba prasidėjo dar neįžengus į parodų salę. Vietoj įprasto kvietimo į parodą, A.Barzdukaitė-Vaitkūnienė išsiuntinėjo, anot jos pačios, tekstinę parodos anotaciją-provokaciją, kurioje pusiau ironiškai paaiškino parodos "Meilė, gėlės ir medus" simboliką ir potekstę.

"Jaučiu meilę ne žmonėms, ne asmeniui, ne kiškiui ar triušiams. Šie paveikslų siužetai skirti žiūrovams. Galbūt tai leis jiems pajusti kitus meilės aspektus. Mane seniai kankina meilė spalvai. (…) Pavydaus įniršio pagauta, kad negaliu pasiekti pirmapradės spalvos būvio, kuo storiausią molio, visų įmanomų dažų sluoksnius kloju ant drobės, kad užvaldyčiau savo meilę – spalvą", – lyg slaptame dienoraštyje, apie meilę ir spalvą intriguojamai rašo tapytoja.

Spalva pulsuojančių drobių autorė tekstu prisipažino bandžiusi suformuluoti, kas jai svarbiausia šių laikų tapyboje, ką šioje stityje ji norėtų nuveikti. "Tekstuose yra šiek tiek ironijos. Taip aš prieštarauju tam, kad šių dienų menininkas turi ir tapyti, ir rašyti, ir pats pristatyti savo parodą", – savo poziciją išsako menininkė.

Neatsitiktinai A.Barzdukaitės-Vaitkūnienės kūryboje daug gėlių – jose dažnai slepiasi spalva. Autorės pasiteiravau, kodėl parodos pavadinimas toks saldus. "Saldus – lyg ir banalus. Bandžiau provokuoti žiūrovą, įpratusį klausytis popmuzikos, matyti kičą galerijose, viešose vietose. Bet gilumine prasme meilė nėra saldi. Tai yra fundamentalus dalykas – visos religijos apie ją šneka, be to neįmanomas tarpusavio bendravimas", – aiškina menininkė.

Dėl medaus saldumo menininkė taip pat galėtų diskutuoti. "Vertinant simboline prasme, medus reiškia substanciją, kreipiančią žmogų į nematerialius dalykus", – įsitikinusi A.Barzdukaitė-Vaitkūnienė.

Paveikslai – lyg dienoraštis: yra beveik keiksmažodžių, yra ir romantinių vaizdelių – toks įspūdis, tarsi tapytoja į savo paveikslus perkelia ne tik kažkur matytus reginius, bet ir užrašus. "Tikėkite grožiu, kad oda spindėtų laime", "Rudmėsės – meilei, saulėgrąžos – laimei, mokslas – grožiui", – tikina paveikslai. Vienur iš drobių kalasi reklaminių frazių nuotrupos, kitur – beveik necenzūriniai žodžiai.

Teksto nuotrupas dailininkė aiškina kaip patį paviršutiniškiausią paveikslų sluoksnį, leidžiantį užmegzti kontaktą su žiūrovu, susikalbėti: "Vėlgi, tai yra tam tikra ironija ir kritika. Nes tai yra tekstai, plūstantys į mus iš spaudos ir televizijos ekranų."

Tačiau A.Barzdukaitė-Vaitkūnienė žiūrovą kviečia ne slysti paviršiumi, bet eiti į kūrinį gilyn. "Egzistuoja trys tapybos darbo sluoksniai. Pats paviršutiniškiausias yra žiūrovui atpažįstamas kodas – ženklai, simboliai, tekstai. Antras sluoksnis – panaudota technika, trečias – energija, kurią galime įvardyti spalva, energija, bangų dažniais – tai yra patys fundamentaliausi dalykai", – pasakoja dailininkė.

Iki šiol šios tapytojos kūrybą buvo galima išvysti ne vienoje kauniečių menininkių grupės "Keturios" parodoje. Tapytojos Aušra Andziulytė, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Judita Budriūnaitė ir A.Barzdukaitė-Vaitkūnienė periodiškai susibėga parodų salėse, suvienytos bendros idėjos. Pašnekovė neatmetė galimybės, kad, vienos idėjos užvaldytos, jos visos keturios vienu metu įžengs į parodų salę ir ateityje.

A.Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda "Meilė, gėlės ir medus" galerijoje "Meno parkas" (Rotušės a. 27) veiks iki vasario 27 d.