„Nematoma Lietuvos istorija“: „tulpinių“ sulaikymo operacija – priverstinė loterija

  • Teksto dydis:

Nori kalbėti – nusikąsk liežuvį

Galime tik įsivaizduoti, kas dedasi žmogaus viduje, kai jis pasiryžta prabilti apie padarytus nusikaltimus. A. Urbeliui įstrigę D. Skačkausko pasakojimai apie vidines gaujos taisykles: „Grupuotės lyderis sakydavo: jei jau negali, nori kalbėti – nusikąsk liežuvį, jei nori nuoširdų prisipažinimą rašyti – nusikirsk ranką. Norint padėti išeiti iš tokios jų būsenos, reikėjo daug kalbėti apie gyvenimą, jų vertybes.“

D. Skačkauskas dalyvavo Sauliaus Bitės nužudyme. Kaip vėliau pats pasakojo, dalyvavo, nes suprato, kad, jei nori gyventi, kito pasirinkimo nėra. D. Skačkausko teigimu, atsisakius dalyvauti S. Bitės nužudyme, tikimybė likti gyvam būtų lygi 10–20 procentų, sutikus – 80 procentų.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos viršininkas Alvydas Sadeckas konstatuoja menką gaujos narių savarankiškų sprendimų galimybę: „Įdomus, lemtingas organizuotų struktūrų narių gyvenimas: arba iki gyvos galvos [kalėjime] teismo nuosprendžiu, arba mirties bausmė savo bendrininkų nuosprendžiu. Va koks pasirinkimas.“

A. Urbelis pastebi, kad šiuo atveju D. Skačkauskas turėjo dar vieną pasirinkimą – bendradarbiauti su teisėsauga atliekant tyrimą.

Bendradarbiauti neapsimokėjo

Pareigūnų padarytą darbą sunku pervertinti, tačiau reikia suprasti, kad teisėsaugininkai nėra stebuklingų galių turintys antžmogiai, o realus darbas skiriasi nuo kino filmų. Norint prakalbinti D. Skačkauską reikėjo įrankio, kuris priverstų pamiršti tylos įžadus ir paskatintų žengti iš nusikaltėlių pasaulio.

„Su žmogumi kaip ir randame kalbą, jis galėtų šnekėti, bet baudžiamajame procese nėra derybų mechanizmo – ką aš šneku, ką šnekės prokuroras ir ką atseikės teismas...“, – apie ribotas pareigūnų galimybes kalba A. Matonis.

Anot tuometinio Kriminalinės policijos komisaro inspektoriaus Artūro Garlos, praktika rodė, kad tas, kuris kalba su teisėsauga, paprastai nubaudžiamas griežčiau už tą, kuris nekalba.

Tuometinis Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka pastebi, kad teisėsauga susidūrė su didele žudikų grupuote. Pagal tuometinius įstatymus nužudymo nariams nebuvo numatyta jokių lengvatų.

A. Urbelis sako, kad imta mąstyti, ką reiktų keisti Lietuvos įstatymuose, norint, kad D. Skačkauskas drąsiai liudytų: „Tada su vyriausiuoju prokuroru pradėjome svarstyti, kad jei asmuo bendradarbiauja, tai nejaugi bus kaip sovietinėje teisėje – jeigu nieko nepasakysi, tai nieko nebus, o jei kalbėsi, tai už visus atlikinėsi bausmę. Mes įžvelgėme, kad sunkiausius nusikaltimus, nužudymus, organizuotų grupuočių nariai padaro iš anksto pasirengę, kruopščiai suplanavę, [padaro] vietose, kur negyvenama, kur liudytojai – tik gyvūnai arba paukščiai. Kaip atskleisti tokius nusikaltimus be parodymų iš vidaus?“

D. Skačkauskas apie padarytus nusikaltimus prabilo 2001-ųjų metų lapkritį. Įstatymas, kuris leido jį ir kitus parodymus duodančius nusikalstamų grupuočių narius atleisti nuo bausmės, buvo priimtas tik 2002-ųjų metų liepą. Tačiau D. Skačkauskas kalbėjo, nes buvo gavęs pažadą iš pačių aukščiausių teisėsaugos pareigūnų.

Tuometinis Kriminalinės policijos komisaras A. Matonis prisimena, kad ėmęsi didžiausių atsargumo priemonių, kad pakely kas nors nenutiktų, svarbų liudininką D. Skačkauską jis su kolegomis atvežė į susitikimą su aukščiausia tuometine policijos valdžia – generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi ir jo pavaduotoju Vizgirdu Telyčėnu. Aukščiausi pareigūnai patikino, kad dės visas pastangas, jog įstatymai būtų pataisyti.

Liudininkams – teigiami pokyčiai

Tuometinis policijos vadovas sako, kad pažadas atleisti nuo bausmės buvo duotas ne vien už vertingą informaciją. Buvo įvertintas ir pats žmogus – ar likęs laisvėje jis sugebės gyventi teisingai, nebenueis klystkeliais.

„Tiriant Panevėžio nusikalstamų grupuočių veiką pirmą kartą buvo panaudotas psichologinio portreto modelis. Kuomet pareigūnai, jau žinodami, kas yra priešai, kas kitoje barikadų pusėje, sudarydavo tų asmenų psichologinius portretus – kas jie tokie, koks charakteris, kur stipriosios savybės, kur silpnosios. Tas buvo labai sėkmingai naudojama juos sulaikius. [...] O įstatymas buvo taikomas ne bet kam, žiūrima, koks vieno ar kito žmogaus psichologinis portretas“, – apie svarbų pareigūnų darbo metodą kalba buvęs generalinis komisaras V. Grigaravičius.

Buvęs generalinis komisaras atskleidžia, kad būtent išnagrinėjus D. Skačkausko psichologinį portretą, nuspręsta su juo bendradarbiauti. Jis prisimena ir tuometinio susitikimo detales: „Ilgai bendravome, kalbėjome apie daug ką. Ir galų gale jis net pravirko. Situacija sudėtinga, jauna šeima, ir tuomet jam buvo pasakyta, kad yra tokia galimybė, kad įstatymai numato tam tikras išlygas, jeigu atsiranda tikras bendradarbiavimas – pagalba teisėsaugos pareigūnams dokumentuojant nusikalstamas veikas. Ir tas suveikė.“

Seime priimamas įstatymas sulaukė daug visuomenės dėmesio. Viešai nebuvo skelbiama apie saviškius įduodančius gaujos narius, tad skambėjo kaltinimai noru išsukti grupuotės lyderius.

Tuometinis Kriminalinės policijos komisaras inspektorius Teisutis Vėbra pastebi, kad tuomet įtariamieji pradėjo sverti, kokią naudą turės padėdami teisėsaugai: „Jie (sulaikytieji) visą laiką sveria – duosiu parodymus, kas man iš to, kokią aš bausmę gausiu, kokie santykiai išliks, kai visi sužinos, kad aš bendradarbiauju su teisėsauga, kas bus po to, kiek sėdėsiu, kokios bus garantijos jeigu nuteis, kokioje įkalinimo įstaigoje sėdėsiu, ar bendrai su visais. Visa tai dedama ant svarstyklių.“

Teisėsaugininkai dabar gali didžiuodamiesi pasakyti – jie ištesėjo visus D. Skačkauskui duotus pažadus. Žinia apie žodžio besilaikančius kriminalistus ir informacija apie galimybę išvengti griežtos bausmės pasklido tarp nusikalstamų gaujų narių. Pareigūnai tai vadina vienu didžiausių „tulpinių“ bylos tyrimo laimėjimų. Sulaikyti nusikaltėliai kartais patys pradėdavo kalbą apie galimybę bendradarbiauti.

T. Vėbra D. Skačkauską vadina pionieriumi, įdėjusiu svarų indėlį į pasitikėjimą teisėsauga ir valstybe. A. Matonio įsitikinimu, D. Skačkausko atvejis buvo įrodymas, jog teisėtvarka sugeba nekirsti šakos, ar kurios sėdi, atsakingai laikosi žodžio, kad visos grandys dirba išvien.

Tuometinis Kriminalinės policijos komisaras prisimena ankstesnes nusikalstamų grupuočių narių akistatas, kuomet lyderiai atvirai grasindavo: „Pvz., Henrikas Daktaras sudeda pirštus ir rodo, kad tau kryžius – pirma tau teisėtvarka tą kryžių uždės, o paskui ir mes pasieksime ir tą kryžių uždėsime. [...] Šitie atvejai parodė, kad situacija visiškai kita, ir, manau, kad nuo to [laiko] iniciatyvą šituose darbuose perėmė teisėtvarka“, – teigia A. Matonis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

DJ

DJ  portretas
apie kederastus ir pederastus !.

DJ

DJ  portretas
Atėjo tik jo emigracinės vizos gavimo duomenys ir krūva tuščių lapų, kam tuščių ?. Taip jokių nuotraukų iš jų ir negavau. Mano tėvas turėjo reikalą su Kydainiai KGB Aferistu su laivo remontu, paskui dėl kažko susipyko ir tas jam pradėjo grasinti susidorojimu, dėl.ko jis išvyko į JAV nes turėjo tą vedimą žalią kortą kurią išlošė per loteriją. Stašaitis buvo gerai pažįstamas su Kydainiai Aferistu, tas per Kauno TV kanalą rodė kažkokį kompromatą apie mano tėvą Edmundą Liną Jakubauską su jam būdingu kacapišku agresyvumu kuomet jis save laikė bosų, bosas su dideliais pinigais !. Aš jį įtariu nužudžius mano tėvą būtent per tą Giedriu ir ji žmoną galėjo ir tas Zabulionis prisidėti, bet to buvo keistas sutapimas, kad aš dirbau su tokiu Borisu kuris kartu su mano tėvu yra dirbęs Kaune taksistais ir yra bonką su juo daręs !. Gal jūs Lietuvos kriminalistus sudomins mano istorija ir yra dar daugiau detalių dėl kurių mane vietiniai poliomelitai jau ne kartą bandė patvarkyti ypač dėl mano nuomonės

DJ

DJ  portretas
Jis kartu su savo sėbrais per gautą paskolą iš banko, nusipirko mašiną, keturratį motociklą, elektronikos ir dar daugiau ko visko, tačiau Panevėžio gaujikai jam įmontavo ragą, o tas liko ant blūdo !. Buvo labai suirzęs !. Beje straipsnyje minima Kavaliausko pavardė, tai teko susitikti su tokiu Giedriumi Kavaliausku su ji žmona Rūta, beje Zabulionio dukros vardas irgi Rūta. Tas giedrius berods yra dirbęs pas Stašaitį apsauginiu ir aš įtariu, kad būtent jis nužudė mano tėvą 2002 metų Vasario 9 Šikagoje kur mano tėvas gyveno be manęs aš buvau išvykęs dirbti į kitą valstiją. Tame name buvo toks ilgas fašistuojantis Ray Kovas (Romas Kavaliauskas) kuris yra man minėjas, kad šaudė rusų karo belaisvius nes karo metu tarnavo vokiečių armijoje ! Jis žinoma atvykęs į JAV to nepaminėjo !. Jis berods jau miręs. Tas Giedrius buvo su mano tėvu tame bute kurs jis atseit pasikorė. .. prašiau policijos nuotraukų jo numirusio, bet jie atsisakė tai duoti. Pagal JAV įstatymą už klausiau į JAV archyvą.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių