„Nematoma Lietuvos istorija“: „tulpinių“ sulaikymo operacija – priverstinė loterija

Įvykius paskubino žiniasklaida

Dirbdami pareigūnai gauna informacijos, kuri priverčia keisti pradinius planus ir skubinti sulaikymo operacijos pradžią.

Tuometinis Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka gerai prisimena, kaip vieną vakarą jam į darbą paskambino tuometinis generalinio komisaro pavaduotojas V. Telyčėnas ir pasakė, kad kitą dieną žiniasklaidoje pasirodys straipsnis apie neva rastus kūnus be galvų. Iš tiesų kūnai tuomet dar nebuvo atkasti.

Informacija greitai perduodama Panevėžyje dirbantiems pareigūnams. Be atskirų nurodymų aišku, kad delsti nėra kada. Sulaikymo operaciją reikia vykdyti tą patį vakarą, kitaip slepiant pėdsakus gali pasipilti žudymai, o „tulpinių“ lyderiai visiškai dingti iš akiračio.

Jurijus Milevskis, tuometinis Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos viršininko pavaduotojas, sako, kad pareigūnai privalėjo veikti greitai. Buvo penktadienis, o šeštadienio rytą turėjo išeiti laikraštis su straipsniu apie neva rastus kūnus. Vienu metu reikėjo sulaikyti keletą žmonių. Bėda ta, kad A. Vertelka tuo metu buvo Vilniuje, o tiksli V. Baltušio buvimo vieta iš viso nebuvo žinoma. „Visos mūsų jėgos buvo mestos Panevėžyje nustatyti V. Baltušio buvimo vietą“, – sako J. Milevskis.

Gavus informaciją apie planuojamą straipsnį, keičiamos Panevėžyje laukiantiems pareigūnams duotos užduotys. Aišku, kad laukti idealių aplinkybių operacijos pradžiai nėra kada.

Iš D. Skačkausko liudijimų žinoma, kad gaujoje pagrindiniai – V. Baltušis, A. Vertelka ir A. Andrušaitis. Operacija rengiama jiems visiems trims sulaikyti, tačiau laiko nėra, o V. Baltušis dingęs iš pareigūnų akiračio.

A. Garla, tuometinis Kriminalinės policijos komisaras inspektorius, tęsia pasakojimą ir atskleidžia, kad pareigūnai turėjo duomenų, jog V. Baltušis gali slėptis tėvų namuose. Nors niekas dėl to nebuvo visiškai tikras, buvo priimtas sprendimas šturmuoti namą.

„Tą pačią dieną prieš šturmą buvo tam tikrų detalių, iš kurių mes nusprendėme, V. Baltušis galėjo pastebėti, kad yra stebimas, ir netgi galėjo pamatyti kažkuriuos iš mūsų pareigūnų. Jis galėjo suprasti, kad jam einama iš paskos, ir mes nebegalėjome rizikuoti“, – kolegas papildo T. Vėbra.

Sulaikymo operacija pavyko

Komandą pradėti operaciją gauna „Aro“ šturmo grupė. Netrukus jie jau laukia savo pozicijose. „Aro“ vadas Viktoras Grabauskas atskleidžia, kad nurodymų laukiantys pareigūnai pasiruošę taip, kad galėtų išvykti per 5–10 minučių. 

J. Milevskis atskleidžia, kad pareigūnai turėjo visus leidimus, „Aro“ pareigūnams buvo duotas nurodymas veikti ryžtingai, nes teisėsaugininkai turėjo informacijos, kad V. Baltušis, kaip ir ankstesnio puolimo metu žuvęs R. Čeponis, turi ginklą ir gali juo naudotis.

R. Čeponio istorija nepasikartojo. V. Baltušis pareigūnams pakliuvo gyvas. „Pats sulaikymas nebuvo problemiškas, jis nesipriešino, ginklo neturėjo“, – konstatuoja „Aro“ vadas V.  Grabauskas.

Vykstant operacijai Panevėžyje į A. Vertelkos buto Vilniuje duris pasibeldė Kriminalinės policijos pareigūnai. A. Matonis pastebi, kad A. Vertelka tuo metu turėjo asmeninių problemų, ir papasakoja charakteringą vaizdą: „Jo moteris ketino išeiti. Jinai sako – pas drauges, jis – neisi, ji – eisiu. Jis paima žalumos, liaudiškai vadinamos „zelionke“, buteliuką, supila jai ant galvos ir sako – dabar jau gali eiti. Ir moteris nebeina.“

Pareigūnai sako, kad jų atsargumas sulaikant V. Baltušį nebuvo tuščias. „Kai jau buvo sulaikytas A. Vertelka, jo telefoną pasiekia skambutis iš netoli V. Baltušio gyvenamosios vietos esančio telefono automato“, – sako A. Urbelis. Įdomu, kad tuo metu pats V. Baltušis jau buvo sulaikytas.

Sulaikytieji iš karto vežami į Vilnių, o Panevėžyje pasilikę pareigūnai rengiasi skubiam kūnų iškasimui.