Teismas nesutiko sušvelninti bausmės iki gyvos galvos nuteistam „tulpinių“ gaujos nariui

Teismas paliko galioti kovo 21 dienos Kauno apygardos teismo nutartį, BNS sakė Apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė.

Pasak jos, kolegija mano, kad žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti jau 20 metų už grotų laikomo A. Andrušaičio skundą.

Kauno apygardos teismas savo nutartyje skelbė, kad nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei vis dar kelia pavojų visuomenei.

„Šiame kontekste aktualu pabrėžti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei“, – rašoma Kauno apygardos teismo nutartyje.

Teismas pažymėjo, kad A. Andrušaitis buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas, būdamas jauno amžiaus dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais jo nariais žudė žmones, o įvykdyti nužudymai buvo žiaurūs.

Kauno apygardos teismo neįtikino ir Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos, kur A. Andrušaitis atlieka bausmę nuo 2014 metų, argumentai.

Įstaiga teismui tvirtino, kad bendraudamas su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių.

Per bausmės atlikimo laiką vyras tris kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, vieną kartą baustas drausmine tvarka, tačiau už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 16 kartų.

Pasak pataisos namų, nuteistasis šiuo metu jau kaltę pripažįsta (teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad byla jo atžvilgiu suklastota), tačiau analizuojant situaciją stebimas gynybiškumas, detalumo vengimas.

Nuteistasis pernai Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo dailidės specialybę. A. Andrušaitis pristatė bendrovės pažymą, jog ji galėtų suteikti galimybę įsidarbinti po galimo išėjimo iš pataisos įstaigos.

Panevėžietis nelaisvėje laikomas nuo 2002 metų sausio 8 dienos, tuomet jis buvo sulaikytas įtarus sunkiais nusikaltimais.

A. Andrušaitis pripažintas kaltu dėl žmogžudysčių, tarp jų dėl buvusio „Mažeikių naftos“ vadovo Gedemino Kiesaus, jo sūnaus Valdo ir vairuotojo Alfonso Galmino, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo nužudymų.

Pakeisti įkalinimo iki gyvos galvos terminuota bausme teisme nepavyko ir kitam nuteistam „tulpiniui“ Algimantui Vertelkai.

Bausmių vykdymo kodekse yra numatyta, kad ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Jeigu teismas patenkina tokį sprendimą, jis nustato ne mažesnį nei penkerių metų terminą, nuo kurio skaičiuojama terminuota laisvės atėmimo bausmė.