Atrodo, kad automobilis – viena saugiausių vietų. Užrakintos durys, užsegtas saugos diržas, užvestas variklis. Tačiau ar žinote, kad kažkas kažkur internete jau gali žinoti, kokį automobilį vairuojate, koks jo numeris ir net turėti jūsų vairuotojo pažymėjimą?
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Kibernetinio saugumo įmonė „Surfshark“ išnagrinėjo 160 šalių ir paaiškėjo, kad pagal nutekintus automobilių duomenis Lietuva – pirma.
„Kadangi mums žinomi keli atvejai Lietuvoje, susiję su automobilių duomenų nutekėjimu, dėl to tas kiekis toks didelis“, – aiškino „Surfshark“ informacinių technologijų saugumo vadovas Tomas Stamulis.
Verslo atsparumo ekspertas Edvinas Kerza priminė: „Žinome „CityBee“ atvejį, kai nusikaltėliai įsilaužė į platformą, kur buvo mūsų vairuotojų teisės, automobilių numeriai ir net banko duomenys.“
Sukčiai žino praktiškai viską – nuo automobilių valstybinių numerių, identifikacinių kodų iki modelių ir spalvų. Jie žino ir tai, kas sėdi prie transporto priemonės vairo.
„Na, tai čia labai blogai, aišku“, – reagavo vilnietis.
„Pasižiūrėjus automobilio modelį, markę, galima spręsti, kas juo važinėja, kiek žmogus gali turėti pajamų ar dar ko nors“, – pridūrė kitas kalbintas vyras.
Ekspertas pabrėžė, kad mašinos numeris – dar menka vagystė, palyginti su tuo, kas nutinka, kai išpešami visi vairuotojo duomenys.
„Jeigu kažkas paskambintų telefonu ir sakytų: „Aš dėl jūsų automobilio, kurio valstybinis numeris toks ir toks – jis buvo pavogtas“, – galbūt jūs patikėtumėte, nes tą informaciją žinote tik jūs arba artimi žmonės“, – paaiškino T. Stamulis.
„Keičia numerius, pardavinėja teises, turi tikrus registrų duomenis – išskyrus nuotrauką“, – sakė E. Kerza.
Per 20 metų Lietuvoje nutekintų duomenų mastas – kraupus.
„Kiekvienais metais nutekintų duomenų skaičius auga, o praradimų kiekiai tampa vis didesni“, – pažymėjo T. Stamulis.
Į juodąją rinką nutekėjo 11 milijonų lietuvių elektroninių pašto adresų ir 8 milijonai slaptažodžių, dar 700 tūkstančių telefonų numerių.
Vidutiniškai kiekvienas lietuvis su duomenų nutekėjimu susidūrė bent keturis kartus.
„Gaila, kad yra technologinių spragų ir gaila, kad yra žmonių, kurie tuo naudojasi“, – apgailestavo vyras.
„Iš kur jie gauna mano numerį – skambina, sako, kad kažkoks giminaitis papuolė į avariją ar dar kur nors. Mano mamą taip apiplėšė – 1500 eurų paėmė“, – dalijosi kitas pašnekovas.
„Šiais laikais su technologijomis gali bet ką padaryti. Baisu net – su banku atsiskaitinėju ir bijau, kad kažkur papuoliau“, – sakė vyras.
Baisu net – su banku atsiskaitinėju ir bijau, kad kažkur papuoliau
Tyrimas rodo, kad nusikaltėliams patikėjome duomenis ne tik apie savo turtą, bet ir išvaizdą – ūgį, batų dydį, akių bei plaukų spalvą.
„Vienas populiariausių būdų laužtis į programėles ar svetaines, kuriose turime paskyras – nelegalaus turinio ar žaidimų platformose“, – komentavo E. Kerza.
Tačiau pasitaiko ir taip, kad sukčiams nė nereikia dėti pastangų – duomenis lengva ranka atiduoda pačios įmonės.
„Nebūkime naivūs – jei įmonės metinė apyvarta siekia 50 tūkst. eurų, ji tikrai nenaudos tokių priemonių kaip mobiliojo ryšio operatoriai. Tiesiog nėra išteklių“, – kalbėjo „Averus“ advokatė Lina Taletavičiūtė-Misiūnienė.
„Vis daugiau įmonių tvarko mūsų duomenis elektroninėje erdvėje, netinkamai rūpinasi jų saugumu, todėl duomenų nutekėjimo pasekmes jaučiame visi“, – pridūrė T. Stamulis.
Masinius nutekinimus tiria Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Jei paaiškėja, kad įmonės apsauga buvo menka, joms gresia baudos.
„Baudos skiriamos priklausomai nuo to, kokia įmonės kaltė – ar ji buvo įsidiegusi reikiamas apsaugos priemones ir panašiai“, – aiškino L. Taletavičiūtė-Misiūnienė.
O ką galima padaryti šiandien, kad gyventojas nesulauktų piktavalių dėmesio?
„Kas tris–šešis mėnesius būtina keisti slaptažodžius. Suprantu, kad tai sudėtinga – tiek daug kodų reikia atsiminti. Siūlau sugalvoti sakinį ir jame pakeisti raides simboliais“, – patarė E. Kerza.
Bankų tyrimai rodo, kad beveik pusė gyventojų šiemet susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais.
Naujausi komentarai