Tomas Gudauskas gydytoju radiologu prieš 20 metų tapo Danijoje. Vėliau daug metų dirbo Jungtinėje Karalystėje. Klaipėdos universiteto ligoninėje jis dirba vos porą savaičių.
„Lietuva ekonomiškai priartėjo prie Europos lygio, pasiekė tą lygį, todėl atvažiavus jau matyti ryškūs pokyčiai ir šalies išsivystymas“, – sakė T. Gudauskas.
Radiologas sako nematantis jokių skirtumų tarp darbo Lietuvoje ir užsienyje, o kai kuri įranga čia esą net geresnė.
„Įrangą nuolat atnaujiname. Jeigu gydytojas Tomas pasikviestų dar kokį kolegą, tikrai rastume jam darbo“, – teigė radiologijos klinikos administratorė Agnė Lisauskė.
Dovilė Stankutė Klaipėdos universiteto ligoninės Skubiosios pagalbos skyriuje dirba jau metus. Sako nesigailinti grįžusi, tačiau kai ko pasiilgsta.
„Kartais trūksta Londono dėl jo margumo ir kultūrų įvairovės. Gyvenimas Klaipėdoje vyksta visai kitu tempu, bet jis irgi savaip žavus“, – pasakojo D. Stankutė.
Per pusantrų metų Klaipėdos universiteto ligoninėje įsidarbino 13 iš užsienio grįžusių medikų.
„Turime vakarietiško tipo organizacinę kultūrą, kuri traukia žmones. Dvylika medikų atėjo per pažįstamus ir čia jau dirbančius kolegas, o tryliktasis – Tomas Gudauskas – buvo surastas per įdarbinimo agentūrą“, – aiškino Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis.
Medikai neslepia, kad kadaise į užsienį išvyko ieškodami didesnių karjeros galimybių ir geresnio atlyginimo.
„Per pastaruosius 10–15 metų Lietuva padarė didžiulį žingsnį į priekį. Lietuvos gydytojų atlyginimai jau siekia mažiausiai 60–75 proc. Vakarų Europos lygio“, – teigė A. Šimaitis.
Nemažai pastangų prisivilioti medikus deda ir savivaldybės.
„Skiriame 30 tūkst. eurų medikui, atvykstančiam dirbti iš kitur. Šie pinigai skirti įsikūrimui, dažniausiai – būstui įsigyti“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Seimo pirmininko teigimu, iki rudens planuojama parengti strategiją, kaip susigrąžinti emigrantus.
„Mūsų skaičiavimu, yra daugiau kaip 130 įvairių pasiūlymų, susijusių su demografinių problemų sprendimu. Jie apima ne tik žmonių susigrąžinimą, bet ir priemones, kurios skatintų jaunas šeimas susilaukti ir auginti vaikus“, – teigė Juozas Olekas.
Į Lietuvą grįžę medikai taip pat turi patarimų. Jų teigimu, kai kurios valstybės institucijos galėtų daugiau dėmesio skirti grįžtantiems specialistams – pavyzdžiui, kompensuoti dalį persikraustymo išlaidų. Jie taip pat kritikuoja kvalifikacijos pripažinimo ir licencijavimo procesus.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Kai norėjau gauti slaugytojos licenciją Lietuvoje, visas procesas užtruko dešimt savaičių. Manau, tai tikrai ilgas laikas, o bendravimas buvo gana vangus“, – pasakojo D. Stankutė.
Pasak jos, nelengva perprasti ir Lietuvoje galiojančią teisinę bazę bei kompetencijų ribas.
„Kompetencijos, kurias turėjau Londone, labai skiriasi nuo tų, kurios galioja Lietuvoje. Nebuvo jokio informacinio paketo, kuris paaiškintų, ką galiu daryti Lietuvoje ir kokia yra slaugytojų teisinė bazė“, – sakė D. Stankutė.
Klaipėdos universiteto ligoninėje dirba daugiau kaip 3 tūkst. medikų. Šiuo metu labiausiai trūksta skubiosios medicinos gydytojų, anesteziologų-reanimatologų ir psichiatrų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)