Mane įkalbinėjo pasilikti Švedijoje dar prieš gerus 20 metų,bet "nepasidaviau pagundoms"... Paskutinis,ir,mano galva,"svariausias argumentas",šokiravęs draugus švedus buvo mano pasakymas,kad "ir šunys Lietuvoje loja lietuviškai"... Po pusmečio jau pradeda "stogas važiuoti,nes nėra su kuo gyvai pabendrauti savo kalba : tuomet dar nebuvo "feisbukų" ir "mesendžerių",bet ir jie, deja,neatstoja normalaus bendravimo su žmonėmis... Čia negali "būti pranašu",nes kiekvienas žmogus į viską reaguoja vis kitaip, vis savaip... Kelis mėnesius ištveriu svetur,bet ilgiau pusmečio - niekaip... Man reikia Lietuvos,jos gamtos,jos žmonių,jos kalbos... Regis,pietų Švedijoje (Skanija) ir gamta panaši į mūsų, bet... Dabar jau ir tenai tapo "neramu",nes jau prieš 25-20 metų mačiau atskirus atvykėlių iš pietinių valstybių kvartalus,iš kurių bėgo vietiniai gyventojai... Helsingborgas - ne Malmė,bet taipogi tapo nebesaugus... Žodžiu "MYLIU TAVE,NES TU GIMTINĖ SU SAVO LAIME IR SKAUSMU"...
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)
(be temos)