Istoriniais pėdsakais: rastas pirmasis ir vienintelis tarpukario Lietuvos karinis laivas

Laivo modelis

Vytauto Didžiojo karo muziejuje 1918–1940 m. Lietuvos kariuomenės ekspozicijoje puikuojasi 2012 m. Vlado Drupo pagamintas laivo „Prezidentas Smetona“ modelis. Šalia – išdidaus barzdočiaus Lietuvos karo laivo vado Antano Kaškelio portretas, to laikmečio jūreivių uniformų rekonstrukcijos.

Čia pat surengta ir diskusija su ekspedicijos dalyviais „Kapitono Antano Kaškelio kapo paieškos“.

Laivas „Prezidentas Smetona“ tapo kertiniu atskaitos tašku kuriant Lietuvos laivyną. Kaip ir jo kapitonas A. Kaškelis. Prieš prasidedant diskusijai muziejaus Karo istorijos skyriaus vedėja dr. Laima Bucevičiūtė trumpai pristatė A. Kaškelio, gimusio 1879 m., biografiją.

Jūrininko karjerą jis pradėjo Rusijos prekybos laivyne, tęsė karo laivyne. Likimas taip susidėliojo, kad pirmasis krikštas įvyko Ramiajame vandenyne. Prasidėjus Japonijos ir Rusijos karui A. Kaškelis buvo mobilizuotas ir turėjo išplaukti į kovos vandenis.

Pirmojo pasaulinio karo metais vėl buvo mobilizuotas ir Archangelsko uoste vadovavo minų traleriams.

„Tačiau svarbiausi jo biografijos puslapiai atsivertė 1918 m., kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybę. Grįžęs į Lietuvą A. Kaškelis neabejodamas užsirašė savanoriu į Lietuvos kariuomenę. Sugrįžimo į jūrą teko luktelti“, – pasakojo L. Bucevičiūtė, pridūrusi, kad jūrų vilko patirtis labai pravertė kuriant Lietuvos karinį laivyną.

Istorija: laivas „Prezidentas Smetona“ iš pradžių tarnavo šalies pasienio apsaugai. Regimanto Zakšensko nuotr.

Kūrė laivyno pamatus

1927 m. vasarą Lietuva pakrančių apsaugai iš Vokietijos įsigijo dešimties metų senumo užkonservuotą minininką M59. Jis ir gavo Antano Smetonos vardą.

Apie laivą žinome ne taip jau mažai. Esu pats jį matęs su pasitelktos technikos pagalba 2017 m. ekspedicijoje. Tas laivas iš tiesų yra torpeduotas. Priekis sumaitotas.

Tų pačių metų lapkritį kapitališkai suremontuotas laivas išplaukė į atvirą jūrą. Laivui vadovavo Adomas Daugirdas. Užfiksuota, kad dėl audros, nepatyrimo ir kitų faktorių nublokštas laivas atsidūrė Gdansko uoste.

„Nesėkmingas išplaukimas jam kainavo karjerą, bet atvėrė perspektyvas A. Kaškeliui“, – dėstė moderatorė. Prie laivo „Prezidentas Smetona“ šturvalo A. Kaškelis išstovėjo iki pat išėjimo į atsargą 1939-aisiais, aktyviai rūpindamasis laivo įgulos komplektacija, narių teisių ir pareigų kūrimu, rengė laivo priešlėktuvinės apsaugos planą.

Maža to, kaip nurodo muziejininkai, aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, vizijas, siūlė naujojo atskiro karinio uosto Klaipėdoje idėją ir netgi buvo parengęs išsamų planą. Teikė jūrininkų uniformų projektus, aktyviai propagavo ir vandens sportą – buvo Lietuvos buriuotojų sąjungos narys, vienas iš 1938 m. pirmosios tarptautinės buriavimo regatos Klaipėda–Nida organizatorių, regatos žiuri teisėjas.

Rekordiškai trumpai

L. Bucevičiūtė priminė, kad tarpukario Lietuvos laivynas egzistavo rekordiškai trumpą laiką, o A. Kaškelio laukė dramatiškas likimas, kaip ir daugelio Lietuvos karininkijos.

1940 m. buvo sovietų suimtas ir kalintas. Sėkmingai susiklosčius aplinkybėms 1943-ųjų kovą su šeima išvyko į Vokietiją. Vis tik po mažiau nei metų, 1944 m. birželio 12 d., mirė. Kapo vieta liko neužfiksuota ir nežinoma. Nepasisekė jos rasti ir ekspedicijos dalyviams, tačiau surinkta nemažai svarbių duomenų.

Mirė A. Kaškelis Vokietijos mieste Šivelbeine. Tačiau ekspedicija kapo paieškas pradėjo Lenkijos mieste Švidvine, nes po Antrojo pasaulinio karo Lenkijos vakarinė siena pasistūmėjo toliau ir miestas pakeitė pavadinimą ir perėjo į jos teritoriją.

Koks laivo likimas? Vis buvo keičiamas jo pavadinimas, Antrojo pasaulinio karo metais jis dalyvavo kare su vokiečiais. Nuskandintas 1945 m. Suomijos įlankoje netoli Talino, kai buvo galimai torpeduotas vokiečių. Tiksli laivo nuskendimo vieta rasta.

Tarpukario Lietuvos karinis laivynas egzistavo 1935–1940 m. Beje, iki Lietuvos karinio jūrų laivyno įkūrimo „Prezidentas Smetona“ buvo priskirtas Lietuvos kariuomenės Šarvuočių rinktinei.

„Apie laivą žinome ne taip jau mažai. Esu pats jį matęs su pasitelktos technikos pagalba 2017 m. ekspedicijoje. Tas laivas iš tiesų yra torpeduotas. Priekis sumaitotas. Tai tikrai tas laivas. Nuskandintas vietoje, kur kertasi du farvateriai: iš Helsinkio į Taliną ir farvateris, kuris eina į Sankt Peterburgą. Tačiau per ekspediciją niekam nebuvo įdomu, ką tie laivai ten veikė tuo metu“, – per diskusiją sakė Seimo narys, Jūrinių reikalų komisijos pirmininkas, istorikas, profesorius Valdas Rakutis. Tad klausimų ir paieškos kampų, susijusių su Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, istorijos detalių atradimu likę dar daugybė.

Entuziastai: ekskursijos dalyviai dalijosi paieškų įspūdžiais ir mintimis, kaip svarbu užpildyti istorinės atminties spragas. Regimanto Zakšensko nuotr.

Tai tik pradžia

Į A. Kaškelį susikoncentravusiai ekspedicijai vadovavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupės vadovas plk. Artūras Jasinskas. Kartu su juo vyko Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupės vyriausiasis specialistas vrš. Tomas Čeponis ir šių paieškų vienas iniciatorių Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje vado atašė Lietuvoje Ernestas Lukoševičius.

Entuziastai pasakojo, kad daug pagalbos sulaukė iš Lietuvos ambasados Lenkijoje darbuotojų, Lenkijos institucijų, vietinių archyvų, kraštotyrininkų. Ieškota ne tik kapo, bet ir dokumentų, kurie patvirtintų, kur yra palaidotas A. Kaškelis, kaip gyveno, ką veikė pasitraukęs į užsienį.

Neaplenktos ir senosios Švidvino kapinės. Jose išlikę tik keli paminklai, likusi teritorija sulyginta su žeme ir paversta parku. Jokių ženklų apie jūrų kapitono amžinojo poilsio vietą.

Paieškos bus vykdomos ir toliau. „Tai tik pradžia“, – sakė E. Lukoševičius.

Diskusijoje pasidalyta ir idėjomis, kaip būtų galima įamžinti A. Kaškelio atminimą. Šiemet minimos 80-osios jo mirties metinės. Kitais metais laukia Lietuvos karinio laivyno įkūrimo 90-metis.