Galėjo sunaikinti miestus

Į buvusią raketinę bazę leidžiamės kartu su Karmėlavos šv.Onos parapijos klebonu Virginijumi Veprausku. Aštuntus metus Karmėlavoje tarnaujantis kunigas įsitikinęs, kad klebonui reikia pažinti visą parapiją – ir buvusius karinius objektus.

"Netrukus išvažiuosime iš Lietuvos teritorijos, – važiuojant Kauno rajono pakraščiu vedančiu keliu, sako V.Veprauskas. – Filosofine prasme. Čia juk viskas buvo sukurta sovietmečiu, remiantis karo ideologija. Ir ne tokio karo, kurio tikslas būtų gintis, bet tokio, kurio tikslas – pulti, naikinti žmones. Juk čia dislokuotos raketos su branduolinėmis galvutėmis galėjo sunaikinti ištisus miestus. Milijardinės sumos į šias raketas buvo investuotos – sovietinio liaudies ūkio darbininkai turėjo daug dirbti, kad toks ginklas būtų sukurtas."

Nelygus, duobėtas žvyrkelis vingiuoja tai pamiške, tai per mišką. Anksčiau raketų bazę buvo galima pasiekti ir geresniu keliu, vedančiu pro oro uostą. Tačiau, oro uostui išplėtus teritoriją, šis kelias tapo nepravažiuojamas.

Šalia žvyrkelio kabantis ženklas skelbia, kad teritorijoje esantys pastatai pavojingi gyvybei ir į juos patekti griežtai draudžiama. "Aš turiu leidimą", – patikina kunigas.

Viešbutis Maskvos generolams

Pasiekiame raketinės bazės, kurioje sovietmečiu buvo dislokuota visa kariuomenės divizija, teritoriją. Kertame anksčiau spygliuotos tvoros ir patikros punkto ženklintą šios bazės pirmąją apsaugos zoną. Dabar čia – tik apirę pastatai. "Tai – buvęs patikros punktas, tai – generolų viešbutis. Į bazę dažnai atvažiuodavo generolai ir kiti tikrintojai iš Maskvos: tikrino branduolinį ginklą, kaip jis saugomas, transportą parką, operatyvinius darbuotojus ir t.t. Čia sėdėjo pranešimų šifruotojai, kiti operatyviniai darbuotojai", – pasakoja V.Veprauskas.

Pirmoje zonoje matyti ir valgyklų, kareivių arbatinės liekanos. Ant apgriuvusių sienų – instrukcijos rusų kalba ir sovietinių kareivių dvasią turėję pakelti Vladimiro Lenino šūkiai.

Toliau – sunkiasvorės technikos, galėjusios tempti raketas, garažų ir techninės priežiūros pastatų kompleksas. Visi keliai bazėje buvo betonuoti – kad pravažiuotų sunkiasvorė technika. Dabar betonas apiręs, kai kur – išvogtas. Aikštelėje šalia garažų matyti padangų krūvos. "Čia vyksta dragai, kai kas čia atvažiuoja mokytis vairuoti", – užsiminė kunigas.

Naktimis aidi šūviai

Įvažiuojame į antrą apsaugos zoną. Čia, už buvusios antrosios spygliuotos vielos aptvaros ir kontrolės punkto – kovinė dalinio dalis. Užmaskuotuose angaruose čia saugotos raketos. Ant gelžbetonio konstrukcijų užpiltas gruntas apaugintas žole, krūmais. Raketų angarai buvo šildomi, palaikytas tam tikras drėgmės santykis. Nors dabar elektros laidai ir daug metalo išvogta, angaruose dar likę dvigubų metalinių durų, signalizacijos, čia buvusios šildymo sistemos vamzdžių pėdsakai.

Čia buvo dislokuotos vidutinio nuotolio raketos, kurių veikimo spindulys pagal rusišką klasifikaciją siekė nuo 1 tūkst. iki 5,5 tūkst. km. Bazės angaruose, skirtingais duomenimis, saugota nuo penkių iki šešiolikos raketų 8K63 (pagal NATO klasifikaciją – "SS-4 Sandal") su branduolinėmis galvutėmis. Septintojo dešimtmečio pradžioje, kai raketos čia buvo dislokuotos, jos buvo patikimos ir gana tikslios: skrisdamos 3 tūkst. km atstumą, nuo taikinio galėjo nukrypti apie 10 m. Raketos buvo nutaikytos į įvairius objektus Vakarų Europoje. Kodėl šis itin slaptas objektas buvo dislokuotas prie Karmėlavos?

"Čia vietoje buvo visa reikalinga infrastruktūra: vos už poros kilometrų – oro uostas, kuriuo galėjo atskristi generolai iš Maskvos, tikrindavę branduolinį ginklą ir tvarką divizijoje. Netoli, iki Užusalių Jonavos rajone, buvo atvesta geležinkelio atšaka. Esant reikalui, jei koks gedimas raketoje – buvo galima ją nuvežti iki ten, ir traukiniu, imitavusiu eilinį keleivinį traukinį, – į raketų remonto bazę Rusijoje", – įsitikinęs V.Veprauskas.

Raketinė bazė buvo nuolat tikrinama ir modernizuojama – tarnaujantys kareiviai tobulindavo raketų paruošimo startui įgūdžius, mokėsi dirbti cheminio, biologinio ginklo panaudojimo sąlygomis. Tam naudotos specialios slėptuvės.

Kai kurių angarų sienos ir lubos aprūkusios. "Dienos metu bazėje – tuščia ir ramu, tačiau atvažiuokite naktį. Čia deginamos padangos, aidi šūviai – ant angarų sienų matyti jų pėdsakai. Čia atvažiuoja ne tik ekstremalių pramogų mėgėjai – galima rasti ir šviežiai naudotų švirkštų. Juk tai – tokia teritorija, kur niekas nieko nekontroliuoja, kur galima daryti ką nori", – sako V.Veprauskas.

Prieš angarus – betonuotų aikštelių pėdsakai. Juose – poros metrų spindulio apskritimų pėdsakai.

Tai – raketų paleidimo aikštelės, dabar užaugusios žole, su kai kur dar likusiomis išvogto metalo liekanomis.

Raketas ruošė skrydžiui

Didžiausios apsaugos zonoje, už buvusio trečiojo spygliuotos vielos užtvaro ir sargybos punkto, saugotos raketų branduolinės galvutės. Tik per pratybas ar paskelbus kovinę parengtį, raketa buvo sujungiama su branduoline galvute. Manoma, čia dislokuotos raketos kovinės parengties buvo dukart: per Prahos pavasarį 1968 m. ir per 1980–1981 m. įvykius Lenkijoje.

1988 m. raketos iš Karmėlavos buvo išvežtos, čia įsikūrė armijos sraigtasparnių dalinys. Po ketverių metų sovietų armija iš bazės pasitraukė. Raketinis dalinys užėmė 51 ha plotą, tačiau bendras bazės plotas su aplinkine saugoma teritorija siekė beveik 600 ha.

Kai kurie raketinės bazės objektai baigia apželti miško augmenija. Tiesa, pirminis šios teritorijos vaizdas toks ir buvo: itin slaptą objektą saugojo ne tik visa divizija kareivių, trys spygliuotos vielos juostos, iš kurių bent viena tekėjo elektros srovė, bet ir miškas. "Visa ši teritorija anksčiau buvo apžėlusi medžiais. Medžiai iškirsti ne per seniausiai – matyt, ji ruošiama tam tikroms permainoms", – svarsto V.Veprauskas.

Raketinė bazė neįtraukta į paveldo objektų sąrašą, tačiau, kunigo manymu, turėtų jame būti. Į šią apleistą teritoriją jam ne kartą teko lydėti vokiečius, kitus svečius iš užsienio. "Visi praranda amą, kad čia, visai šalia miesto, šalia veikiančio oro uosto yra toks objektas. Tikrai atsirastų tokių, kurie atskristų iš užsienio tam, kad čia galėtų susipažinti su Šaltojo karo palikimu, – įsitikinęs V.Veprauskas. – Raketinė bazė galėtų būti panaudota ekstremalių pramogų mėgėjams. Visos teritorijos nereikėtų – užtektų dalies. Kai kurie pastatai, angarai gana gerai išsilaikę – reikėtų sutvarkyti taip, kad nekeltų pavojaus besilankančiųjų sveikatai ir gyvybei, ir čia būtų galima vesti ekskursijas, rengti išgyvenimo mokyklas"

Artūras Pupalė, Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas

Buvusi raketinė bazė patenka į Kauno oro uosto plėtros zoną. Joje buvusiai naftos bazei ir daliai teritorijos tvarkyti Kauno rajono savivaldybė karu su Kauno oro uostu ruošiasi teikti projektą ES fondų paramai gauti. Galime teikti paraišką šiai teritorijai kaip užterštai teritorijai tvarkyti. Ketvirtadienį vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas klausimas, ar pritarti buvusios karinės teritorijos sutvarkymo projektui.

Buvusios karinės teritorijos naftos bazė yra įvertinta kaip kelianti ypač didelį pavojų gruntui, požeminiam ir paviršiniam vandeniui. Teritorijoje griūnantys statiniai (pastatai, rezervuarai) ne tik žaloja aplinką, bet ir potencialiai kelia grėsmę žmogaus sveikatai. Nuodugniai ištirtoje teritorijoje yra trys vietos, kuriose užterštumas viršija leistiną normą – maždaug 2038 kv. m plote, tarša grunte siekia iki 1 m gylį. Užterštos teritorijos tvarkymo tikslas – pašalinti žmogaus sveikatai ir aplinkai tiesioginį pavojų keliančius užterštos teritorijos elementus (mazutą ir užterštą gruntą) ir sumažinti taršos pavojingumą. Teritorija priskiriama mažai jautrių IV kategorijos teritorijų grupei, todėl būtina išardyti ir pašalinti likusių statinių, pamatų ir dangos griuvenas, taip pat pašalinti užterštą gruntą.

Šis tvarkytinas objektas yra įtrauktas į Užterštų teritorijų tvarkymo 2013–2023 m. plano Cheminėmis medžiagomis užterštų urbanizuotų teritorijų tvarkymo sąrašą.