Antklodę Europai mezgė 500 lietuvių ir užsieniečių

Išsigandę prieš planuotą renginio pradžią pliūptelėjusio lietaus, į salę iš Rotušės aikštės sugužėjo „Kaunas 2022“ projekto „Antklodė Europai” baigiamojo renginio dalyviai. „Simboliška, kad nertos antklodės atkeliavo į Baltąją salę: juk čia neriamos ir santuokos, suneriami likimai“, – užsiminė renginio vedėjas miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius.

Rotušėje laikinai sugulusios antklodės, nunertos iš įvairiausių raštų ir spalvų kvadratėlių, yra tarptautinio projekto dalis. Netrukus antklodės bus supakuotos į didžiulį siuntinį ir iškeliaus į vieną iš šiemetinių Europos kultūros sostinių – Leuvardeną Nyderlanduose. Projekto idėjos autorė leuvardenietė Esmeralda de Vries, pasiūlydama pažįstamiems iš spalvotų siūlų kartu nerti nedidelius kvadračiukus, o vėliau juos jungti į antklodes, greičiausiai nesitikėjo, kad jos idėją numegzti kažką šilto socialinės rizikos ir pabėgėlių šeimoms palaikys visas pasaulis. „Gyvendama dideliame mieste, kur žmonės dažnai jaučiasi vieniši, ji tikėjosi, kad nėrimas paskatins žmones bendrauti. Šis projektas labiau susijęs ne su nėrimu, bet su bendravimu“, – užsiminė „Kaunas 2022“ projektų vadovė Ana Čižauskienė.

Antklodė Europai buvo mezgama ne tik Kaune – ir Molėtuose, Šiauliuose, Neringoje. Gausiausiai prie šio darbo prisidėjo Kauno rajono bendruomenės. „Devynios Kulautuvos senjorų bendruomenės moterys du mėnesius antklodę mezgė meno terapijos užsiėmimuose“, – spalvingos Kulautuvoje nunertos antklodės istoriją vienu sakiniu pristatė meno terapijos užsiėmimus vedanti Daiva Sasnauskienė.

Gyvendama dideliame mieste, kur žmonės dažnai jaučiasi vieniši, ji tikėjosi, kad nėrimas paskatins žmones bendrauti.

60 Šiaulių širdininkų klubo narių numezgė dvi antklodes, vienoje jų išmegzta ir trispalvė.

„Neskaičiavome, kiek kvadratėlių numezgėme. Mums pasakė matmenis – kad vienas kvadratėlis turi būti 10x10 cm, ir mezgėme, tarpusavyje nesiderinome. Kvadratėlius moterys mezgė namuose, o juos į viena susiuvome klube“, – pasakojo Šiaulių širdininkų klubo prezidentė Genovaitė Čekatauskienė, į renginį atvykusi su pusšimčiu klubo narių, atvežusių į Kauną ir muzikinių sveikinimų.

Organizatoriai suskaičiavo, kad į projektą Lietuvoje įsijungė apie 500 žmonių, lietuvių ir užsieniečių, kurie po vieną ar bendraudami nunėrė per 8 tūkst. vienspalvių ir raštuotų kvadratėlių, susiūtų į 30 antklodžių. Kartu jie išgėrė apie 1400 arbatos ir kavos puodelius, pagimdė beveik šimtą naujų idėjų, kurias pradės įgyvendinti iškart po šio projekto. „Tai tik dalis statistikos. Didžioji jos dalis neapskaičiuojama ir neįkainojama“, – sako projekto organizatoriai. Anot kūrėjų, didžiausias atradimas šiame procese buvo nuoširdus bendravimas. Ne telefonu ar praeinant gatvėje, o kartu sėdint ir dalinantis kasdienybės rūpesčiais. Susibūrė bendruomenės, įsikūrė rankdarbių klubai, susivienijo kartos, į visuomeninį gyvenimą įsitraukė nemažai naujų žmonių – tai tik keletas iš projekto dalyvių vardintų pliusų.

Kiekviena antklodė – išskirtinė, turinti savo istoriją. Vienur išnertas miestelio pavadinimas, kitur į siūlus įpinta daug skaudžių istorijų, o trečios kurtos su specifine simbolika. Pavyzdžiui M.K. Čiurlionio muziejuje gimusi antklodė ne tik apipinta bendravimu ir naujomis pažintimis, bet ir lietuviškomis tradicijomis. Jų antklodėje yra išmegzta tradicinė lietuvių liaudies raštuose sutinkama tulpė, ypatingai būdinga Zervynų krašto audiniams, tekstilės gaminiams. Idėja antklodėje panaudoti būtent šį motyvą gimė net kelioms muziejininkėms.

30 nertų antklodžių iš Lietuvos kartu su kitomis antklodėmis, kurių bus net 10 tūkst., Leuvardene bus eksponuojamos, o vėliau išdalintos įvairioms labdaros organizacijoms.