- Eglė Jasaitytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Žaliakalnį vedančiais „Šilelio“ laiptais tarsi jūros purslai srūvančių 2 500 kamuoliukų rugpjūčio 5 d. Kaunui pranešė džiugią žinią – savaitei miestą užlies tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“. Atidarymo renginiu tapo Pauliaus Markevičiaus „Džiaugsmo upė“ – 50 minučių pasirodymas, kuriame aktoriai pagrindinį vaidmenį užleido juodiems plastiko kamuoliukams ir jų improvizacijai su žiūrovais.
Nors šių metų festivalio programa buvo spalvinga ir sugebėjo sudominti įvairaus amžiaus žmones, iš 12 mano matytų kūrinių labiausiai įsiminė šis, į veiksmą įtraukęs ne tik vaikus, suaugusiuosius ir senjorus, bet ir juos atlydėjusius augintinius.
Pasirodymui kitokio pavadinimo nesugalvočiau – vienintelė ore tvyrojusi emocija buvo džiaugsmas. Tiesa, pirmas keliasdešimt sekundžių stebint laiptais besiridenančių kamuoliukų bangą kilo klausimas: „O kas toliau?“ Tačiau netrukus jį pakeitė nuostaba ir pakili nuotaika, kai 5 juodai apsirengę aktoriai (Laurynas Jurgelis, Simonas Dovidauskas, Julija Šatkauskaitė, Marija Petravičiūtė, Vygandas Vadeiša) priartėjo prie publikos naviguodami kamuoliukus, kurie nepaklusniai veržėsi į visas puses. Pasigirdo žiūrovų juokas ir šūksniai, žmonės ėmė mėtyti kamuoliukus į orą, su jais žaidė tiek vaikai, tiek į renginį atsivesti šuniukai. Regis, visi išlaisvinome savo žaismingumą. Leidusi pasidžiaugti, upė nesustojo ir vėl ėmė tekėti pirmyn. Susirinkusieji neraginami sekė paskui aktorius, genančius kamuoliukus link Vienybės aikštės – visi leidosi nešami džiaugsmo srovės.
Renginyje patiko suteikiama įsitraukimo laisvė. Nemažai kitų „ConTempo“ vaidinimų žiūrovas galėjo tik pasyviai stebėti, o kai kurie spektakliai turėjo dar griežtesnes taisykles. Pavyzdžiui, prieš Alexanderio Vantournhout „VanThorhout“ buvo prašoma, kad publika išliktų rami, idant aktorius galėtų netrukdomas atlikti įtampos kupiną pasirodymą rankoje laikydamas kūjį, o štai Krišjānio Santo ir Eriko Erikssono šokio spektaklio „Vērpete“ metu stebėtojams reikėjo nuolat keisti poziciją, nes tarp jų šokantys atlikėjai tikrino auditorijos budrumą, nepaliaujamai traukdami dalyvius į veiksmo sūkurį. Na, o „Džiaugsmo upė“ neįpareigojo veikti – vieni stebėjo pasirodymą iš šalies, kiti krito į dulkėtų kamuoliukų srautą ir klykavo iš džiaugsmo. Čia nebuvo taisyklių, reikalavimų ar prašymų – egzistavo tik laisvė.
Greičiausiai toks ir yra P. Markevičiaus užmanymas – įtraukti tiek pasyvius, tiek interaktyvumo ištroškusius žiūrovus. Kai nerimastinga kamuoliukų jūra ritosi iki pat Vienybės aikštės, teko kirsti ir V. Putvinskio gatvę. Ja tuo metu važiavę automobilių vairuotojai taip pat pakliuvo į performanso įkarštį – kantriai ir su nuostaba pro langus stebėjo, kaip juodai apsirengę aktoriai šluoja tūkstančius juodų kamuoliukų, o žmonės džiūgaudami seka iš paskos. „Džiaugsmo upė“ sudomino ne tik tuos, kurie savo noru atėjo pasižiūrėti pasirodymo. Ji garsiai ir veržliai įtraukė ir pro šalį važiavusius, žingsniavusius ar sėdėjusius kavinėse. Tai tapo drąsiu kvietimu prisijungti prie žaismingo nuotykio.
Nors pasirodymas man patiko ir po jo išėjau pakilios nuotaikos, visą savaitę negalėjau suprasti, kodėl kūrėjai pasirinko juodus kamuoliukus. Jei man reikėtų rinkti spalvą džiaugsmui, greičiausiai tai būtų geltona, rožinė ar bet kokia kita, bet tikrai ne juoda. Galbūt simboliška, tačiau mano dvejones išsklaidė paskutinis, uždarymo renginiu tapęs „El Conde de Torrefiel“ spektaklis „Ultraficción Nr. 1 / Fracciones de tiempo“, vykęs Tado Ivanausko Obelynės sodyboje. Šis pasirodymas ištrynė ribą tarp scenos ir realybės – istorijos, matomos ekrane, atgimė dabartyje: pagal ritmingą muziką šoko medžiai, o tarp žiūrovų prabėgo ganomos avys. Kilo mintis, kad scena išnyko ir „Džiaugsmo upės“ metu. Pasklidę juodi kamuoliukai – tarsi juoda teatro erdvė, skilusi į tūkstančius apskritų pikselių ir savaitei užliejusi Kauną magiškais pasirodymais įvairiose miesto ir rajono vietose. Ir ne tik kamuoliukai veikė „Džiaugsmo upėje“. Visi susirinkusieji tapo šios upės dalimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po grupės „69 danguje“ skyrybų – netikėta žinia: N. Pareigytė surengs pirmą viešą solinį koncertą8
Šią savaitę pasklido netikėta žinia. Nijole Pareigytė žengia į sceną viešam pasirodymui. Ši naujiena žaibiškai išplito socialiniuose tinkluose ir pradžiugino atlikėjos gerbėjus. ...
-
Kultūros ministerija skelbia konkursą eiti švietimo muziejaus direktoriaus pareigas2
Kultūros ministerija paskelbė konkursą eiti Lietuvos švietimo muziejaus direktoriaus pareigas. ...
-
Metas mokytis žodžius: pristatytas naujasis Kauno „Žalgirio“ himnas9
Prieš pat pirmąsias naujojo sezono Kauno „Žalgirio“ Eurolygos rungtynes su Barselonos komanda, kurios įvyks jau rytoj, spalio 3 dieną, pristatytas naujas žalgiriečių himnas „Žaliai Balti Dievai“. Himną atlieka vienas pop...
-
Spalį senjorai kviečiami Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje apsilankyti nemokamai4
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus jungiasi prie Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos iniciatyvos ir visą spalio mėnesį kviečia senjorus muziejuje apsilankyti nemokamai. ...
-
Vaikų architektūros festivalis Kaune: į lobių paieškas kvies įsitraukti visą šeimą
Ar kada susimąstėte, koks tarpukario gyvenamasis namas vertė kelti galvas aukščiausiai Lietuvoje? O ar žinote, kokia proga iškilo Kauno centrinio pašto rūmai? Šie smalsumą žadinantys faktai – tik maža dalis to, ką sp...
-
IPMA festivalyje – neeksponuoti A. Sutkaus kadrai: vakarietiškas dvelksmas, kurio trūko sovietmečiu1
„Nelengva apibrėžti Antano Sutkaus kūrybinį fenomeną, bet geriausiai jis pats į šį klausimą atsakė: „paprasčiausias geros fotografijos receptas: reikia mylėti tą žemę ir tuos žmones, kuriuos fotografuoji“. Manau, &scaron...
-
Kauniečiai, saugokitės: mieste – varna vagilė13
LNK žiūrovas pasidalijo vaizdeliu iš Kauno apie Ąžuolyne gyvenančią linksmuolę varną. ...
-
Botanikos sodo oranžerija taps teatru
Sugrįžtantis netradicinio teatro meno festivalis „Namas“ šiemet įsikurs išskirtinėje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje. Spalio 18–27 d. vykstantis festivalis „Namas Nr. 5“ pristatys tris...
-
„Sutartinai“ – baltiškumo, modernumo ir M. K. Čiurlionio pasaulėvaizdžių gijos
„Projektas „Sutartinai“ simbolizuoja amžiną gyvybės ratą, kurio nenutrūkstamos gijos susieja praeitį su dabartimi ir ateitimi. Čia sutartinių ritmai susilieja su Čiurlionio pasaulėvaizdžiu, simbolizuodami tautos sielą, kurios pave...
-
Kaune įsibėgėja ugnies temai skirtas vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Baltų raštai 2024“
„Tegul negęsta baltų vienybės ugnis žmonių širdyse, nuo mažiausio iki didžiausio! Didžiuokimės savo istorija, kultūra, didžiuokimės būdami baltais!“ – tokiu šūkiu savo festivalio lankytojus sveikina XVI-ojo tarptau...