Tarptautiniame scenos menų festivalyje – atgijusių kamuoliukų upė

Atidarymo renginys priminė performansą iš „Fluxus“ laikų. Starto vieta jo autorius pasirinko link Žaliakalnio vedančių „Šilelio“ laiptų apačią priešais V. Putvinskio gatvę. Kadangi gyvenu kalno viršuje, atėjau nulipdamas nuo viršaus ir iš karto dėmesį patraukė laiptų aikštelėje  viršuje stovintys juodi maišai, pilni kažko. Ko – netrukus paaiškėjo.

Festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė paskelbė festivalio ir pasirodymo pradžią. Pasirodo, maišai buvo pilni plastikinių juodų kamuoliukų, kurie, gavę laisvę, linksmai pasišokinėdami ėmė riedėti laiptais žemyn. Juos valdė ir neleido pernelyg išsilakstyti keletas rimtai nusiteikusių vyrukų, kurie įrankiais, panašiais į daržo grėblius, stūmė atgal juoduosius „veikėjus“, iškrypusius iš kelio. Visa tai lydėjo jų garsūs šūksniai, komandos, ir tai kėlė rimto proceso įspūdį.

Tai teatro režisieriaus, tarpdisciplininio menininko Pauliaus Markevičiaus performansas „Džiaugsmo upė“. 2 500 juodų kamuoliukų, virtusių juoda upe, kūrė chaotišką reginį. Nors laisvei ir reikia truputis chaoso. Būtinai. Kitaip jaustųsi rėmai, režisūra ir nuspėjamumas. Jaunas lietuvių menininkas dovanojo netikėtai linksmą ir abstraktų, kaip bangos jūroje, 50 minučių trukmės kamuoliukų žaismą.

E. Cickevičiaus nuotr.

Vis žemyn ir žemyn riedėjo jie pakopomis, veikiami gravitacijos jėgos, kuri mus laiko prikibusius prie Žemės. Vaikai, pripratę prie tokių rutuliukų dabar madinguose žaidimų kambariuose, linksmai juos spardė, o visai išdrąsėję ėmė juose maudytis. Gausiai susirinkę suaugusieji po truputį irgi įsijautė, veiksmą lydėdami plojimais ir šūksniais ar tiesiog laukdami, kol kamuoliukų banga pasieks juos.

Laisvė – nepasiekiama? Regis, įdėjus truputį pastangų ir nusiteikimo, norisi manyti visiškai kitaip. „Tai mėgavimasis akimirka, laisve, kad galime kurti meną tokį, kokį norime, ir jį rodyti“, – sakė Gintarė Masteikaitė.

„Džiaugsmo upė“ leido pajusti daugiau laisvo kvėpavimo paskutinį šios vasaros mėnesį Kaune. Pakvietė atrasti naujų požiūrio į pasaulį ir egzistenciją kampų ir / ar tiesiog mėgautis estetiniu paties pasirodymo procesu.