Teismas nemato kliūčių vykdyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukciją

„Konstatuotina, kad prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos šioje byloje nenustatytos: ieškovai neįrodė nei savo reikalavimo teisės, nei galimos žalos realumo, nei aplinkybių, kad atsakovė atlieka neteisėtus veiksmus (nevykdo teisinės pareigos), kurie galėtų būti žalos priežastis“, – rašoma teismo nutartyje.

Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo pastatyti nuo XVI amžiaus funkcionavusių Šnipiškių senųjų žydų kapinių vietoje. Šiose kapinėse buvo palaidotas ir vienas žymiausių Talmudo aiškintojų Elijahu ben Šlomo Zalman (Vilniaus Gaonas), kurio palaikai XX amžiaus viduryje buvo perlaidoti.

Šios kapinės uždarytos 1831 metais, o sovietų valdžia dar po daugiau nei šimtmečio jų teritorijoje pastatė baseiną bei Koncertų ir sporto rūmus.

Teigė, kad kapinės yra ir po rūmais

„Dalis palaidojimų, kurių nesunaikino tvirtovės, Koncertų ir sporto rūmų bei įvairių požeminių trasų statybos darbai, yra išlikę. Šiai dienai patvirtintos kapinių ribos nėra tikslios ir žydų palaikų yra ir po Sporto rūmų pastatu rašoma ieškinyje“, – teigta ieškinyje.

Ieškovai taip pat nurodė šiose kapinėse turintys daug protėvių ir giminių, kurių palaikai yra ir po sporto rūmų pastatu bei iš visų keturių jo pusių.

Izrealyje gyvenančiam litvakui Yousefui Yizhakui P. (Juzefui Icchakui P.) atstovaujanti viešoji įstaiga – Europos žmogaus teisių fondas (EŽTF) teigė, kad jokie statybos darbai yra neįmanomi nepaliečiant žydų palaikų, taip pat neįmanoma ir į teritoriją atvažiuoti sunkiajai technikai kitaip, nei per kapines.

„Planuojamas rekonstruoti pastatas veiks kaip konferencijų ir koncertų salė, t.y. žmonės šoks, vartos alkoholį, eis linksmintis ant žmonių, buvusių vilniečių kapų. Vykstant bet kokiam renginiui žydų bendruomenės atstovai primins visiems atvykstantiems svečiams, kitų valstybės delegacijoms, kad ši susitikimų vieta yra pastatyta ant mirusių žmonių kūnų“, – teigė ieškovai.

Atsakovu byloje buvęs Turto bankas tuo metu ragino ieškinį atmesti ir teigė, kad rūmų rekonstrukcijos sąlygos buvo suderintos su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu, kurias patvirtino jo prezidentas vyriausiasis rabinas ir nurodė, kad „šis šalių susitarimas neabejotinai užtikrins Kapinių, kaip istorinės ir šventos vietos įamžinimą bei išsaugojimą, o taip pat ir rekonstruoto Kongresų centro pastato tinkamą naudojimą“.

Turto bankas: ieškovai nenurodė jokių pažeidžiamų įstatymų

„Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Šiuo atveju ieškovas atsakovo būsimais neteisėtais veiksmais nurodė atsakovo veiksmą – Vilniaus koncertų ir sporto rūmų statinio rekonstravimą. Turto banko įsitikinimu, minėto objekto rekonstravimas nėra ir negali būti laikomas neteisėtu veiksmu“, –  teigė valstybės įmonė.

Turto banko teigimu, ieškovai nenurodė jokių teisės aktų, kurie yra pažeidžiami, o rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir prielaidomis.

Taip pat pabrėžta, kad kapinių teritorija nepatenka į koncertų ir sporto rūmų teritorijos ribas, o su jomis ribojasi, tai patvirtina ir 2016 metais atlikti geofiziniai tyrimai. Pažymėta, kad kapinių teritorijoje jokie žemės judinimo ir statybų darbai nebus atliekami.

„Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovo argumentu, jog rekonstruojant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus bus išniekinti jų teritorijoje esantys ieškovo protėvių palaikai (...) atsakovas atliks visus reikiamus veiksmus, kad žydų kapinės būtų išsaugotos. Įgyvendinant projektą, bus sutvarkyta Kapinių teritorija, bus įrengtos memorialo vietos, kurios įprasmins esančias Kapines ir informuos visuomenę apie šios teritorijos svarbą ir istoriją“, – pabrėžė Turto bankas.

Su ieškiniu nesutiko ir Finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė bei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Bendras susirūpinimas neleidžia teikti ieškinio – teismas

Teismo vertinimu, ieškinį pateikę asmenys privalėjo įrodyti, kad žalos tikimybė jo teisėms yra reali ir pagrįsta, ji negali būti preziumuojama. Asmenys taip pat privalo nurodyti, kokia konkrečiai jų teisės yra pažeidžiama ir koks saugomas interesas turi būti ginamas.

Ieškinį išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvusių kapinių teritorijoje palaidoti asmenys yra susiję kokiais nors giminystės ryšiais su ieškovais. Anot teismo, nors ir suprantamas žydų tautybės asmenų susirūpinimas tinkamu žydų kapinių išsaugojimu, tačiau vien tai jiems nesuteikia pakankamai pagrindo reikalauti patenkinti prevencinį ieškinį.

„Ieškovams neįrodžius asmeninio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, negalima išvada, kad teismo sprendimas kokiu nors būdu turėtų sukurtų, modifikuotų ar panaikintų jų teises ir pareigas. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti reikalavimo teisę, įskaitant būtinybę įrodyti giminystės ryšius, ieškovams buvo išaiškinta dar pradinio ieškinio priėmimo metu, taip pat buvo išaiškinta, kad įstatymas nesuteikia teisės ieškovams ginti viešojo intereso“, – rašoma teismo nutartyje.

Nutartyje taip pat pažymima, kad nors ir galima teigti, kad dalis pastato yra sunaikintų buvusių kapinių vietoje, tačiau nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog po Koncertų ir sporto rūmų pastatu dar yra išlikusių žydų palaikų, to nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.

„Kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, ketinamo rekonstruoti pastato teritorijoje (t. y. po pastatu ar jo konstrukcijose) yra žmonių palaikų ar jų dalių, taigi nėra pagrindo ieškovų teiginiams, kad pastatas stovi kapinėse. Kaip minėta, statant pastatą, buvo iškastos 6 metrų gylio duobė, taigi akivaizdu, kad visi palaidojimai, priešingai nei šalia pastato esančioje teritorijoje, kuri pripažinta kaip senųjų Šnipiškių žydų kapinių vieta, buvo sunaikinti“, – pažymėjo teismas.

Bylą nagrinėję teisėjai taip pat pabrėžė, kad vien tai, jog ieškovai nurodė, kad jiems gali būti padaryti žala, nes jie nenori, kad Sporto rūmuose vyktų renginiai, nepatvirtina nei žalos atsiradimo, nei jos realumo.

„Kaip jau minėta, galima suprasti ieškovų bendražmogišką susirūpinimą tinkamu jų tautybės asmenų palaidojimo vietų išsaugojimu, tačiau tokio susirūpinimo buvimas savaime nereiškia, kad ieškovams (kiekvienam jų) gresia žalos padarymo tikimybė“, – pabrėžiama nutartyje.

Ši teismo nutartis per 30 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Rekonstrukciją tikimasi pradėti kitąmet

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų kompleksą rekonstruoti ketinama pradėti kitąmet. Anksčiau skelbta, kad šių metų viduryje tikimasi paskelbti rangos konkursą.

Valstybės investicijų programoje šiemet numatyta skirti 515 tūkst. eurų projekto rengimui, 2022-aisiais pradėjus darbus Rinktinės gatvėje esantiems sporto rūmams būtų skirta 16 mln. 685 tūkst. eurų.

2016 metais Sigito Kunčevičiaus projektavimo firma už 67 tūkst. eurų parengė rekonstrukcijos projektinius sprendinius, o techninį projektą už 722,4 tūkst. eurų rengia bendrovė „Archimenai“.

Planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinami nuo 2015-ųjų, kai Turto bankas iš bankrutuojančios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ už 5,6 mln. eurų perėmė rūmų pastatą.

Turto bankas planus atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet tais metais skelbtas konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 metų pradžioje įmonė nutraukė ir pradėtas derybas su bankrutuojančios Vilniaus statybų bendrovės „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojamos įmonės „LitCon“ ir „Pamario restauratoriaus“ konsorciumu.

2017 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paskelbė, kad vienas Turto banko  pirkimo komisijos narių tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“. Tarnyba tuomet atliko kratas bendrovėje, jos vadovas ir savininkas Irmantas Kubilius buvo sulaikytas, vėliau įmonei buvo pateikti įtarimai.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 metais nurodė Turto bankui iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė – ji tada siekė 27,79 mln. eurų.