Advokatas apie Š. Stepukonio bylą: labai norėtųsi tikėti, kad dešimtmečių nereikės

Buvęs fondo „BaltCap“ partneris Š. Stepukonis galimai pralošė beveik 40 mln. eurų ir tą jis darė ne vienerius metus. Iki galo nėra žinoma, nei kaip jis tokius pinigus išvedinėdavo iš „BaltCap“ įmonių, nei kaip niekas šių įmonių taip ir nepatikrino, ir nepastebėjo.

„BaltCap“ turėjo statyti stadioną Vilniuje, tačiau, paaiškėjus Š. Stepukonio istorijai, nuo projekto pasitraukė. Buvo paskelbta ir Š. Stepukonio tarptautinė paieška. Galiausiai jis pats atvyko pas tyrėjus. Šiuo metu jis yra laisvėje, bet nešioja apykoję.

Manoma, kad nuo Š. Stepukonio aferų nukentėjo įmonės Lenkijoje, Estijos pensijų fondas. Teisme Lietuvos įmonės prašo, kad Š. Stepukonis ir „Olympic Casino“ grąžintų 26 mln. eurų.

Advokatas Karolis Rugys plačiau pakomentavo Š. Stepukonio bylą.

– Kuo šios bylos nagrinėjimas yra svarbus? Kas prasideda ketvirtadienį?

– Reiktų atkreipti dėmesį ir atskirti, kad prasideda ne baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Kaip žinome, vyksta ikiteisminis tyrimas, jis tęsiasi, matyt, kad užtruks. Ketvirtadienį yra atverčiama civilinė byla pagal nukentėjusių asmenų pareikštus civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. 

– Tai ką darė Š. Stepukonis nusipelno ir baudžiamosios atsakomybės. Ar bus dar ir baudžiamoji byla už tai? 

– Kiek tenka girdėti iš viešosios erdvės, vyksta ikiteisminis tyrimas ir tuos procesinius veiksmus, kurie yra atskleisti, matome. Šis procesas vyksta atskirai, o nukentėję asmenys, tai yra, įmonės fondai ir kiti asmenys, jie turi teisę tiek baudžiamajame procese pareikšti civilinius ieškinius, jeigu jie nukentėjo, tiek atskirai civiliniame procese pareikšti savo reikalavimus atsakingiems asmenims. Šiuo atveju, tai ir vyksta. Buvo pareikšti civiliniai ieškiniai, tikrąsias aplinkybes ir būtent ko reikalauja, dėl kokių priežasčių reikalauja, galėtų atskleisti patys ieškovai, kurie pateikė savo reikalavimus, nes bylos medžiaga pripažinta nevieša. 

– Ar manote, kad tai yra teisinga, turint omeny, kiek viešojo intereso yra visoje Š. Stepukonio istorijoje? Tai ir stadionas, kuris turėtų vadintis Nacionaliniu stadionu, ir apskritai visų aferų mastas yra labai įdomus. 

– Yra dvi medalio pusės. Viena, visuomenės interesas žinoti yra svarbu. Bet manytina, kad teismai teisingai įvertino, atsižvelgę į visas aplinkybes, nes galima atskleisti ir vidinius dalykus, kurie yra komercinė paslaptis. Nes čia civilinius reikalavimus pareiškė konkretūs asmenys ir juose galbūt yra informacija, kaip tie pinigai išėjo, kur tie pinigai išėjo, kokie mechanizmai suveikė, ar nesuveikė, ką galimai atsakovas pažeidė, kokius neteisėtus veiksmus atliko. Tai matyt, visą tą įrodinėja ir įrodinės šiuose procesuose. 

Vilniaus savivaldybės nuotr.

– Kokie yra pagrindiniai klausimai, kuriuos turime sužinoti apie šią istoriją? Visuomenė turėtų sužinoti apie šią istoriją, kad panašaus kažko nenutiktų. Vienas dalykas yra pensijų fondai Estijoje, kitas dalykas, yra intriguojančios detalės, apie kurias ir filmą turbūt galima būtų statyti. 

– Matyt, būtų įdomu pasižiūrėti daug serijų filmą, tikrais faktais paremtą. Tikrus faktus man gal netgi įdomiau būtų žinoti. Ir tai ne tik visuomenės interesas. Galimai didelė suma pralošta, nepralošta, visi aiškinasi. Manyčiau, kad net ir bendrovės turėtų taip pat būti labai suinteresuotos kuo įmanoma daugiau informacijos gauti. Tam, kad tiek pas juos neįvyktų tokių dalykų, kad nedingtų paslapčia didelės sumos pinigų ir kažkokie  procesai turėtų suveikti tiek juridiniams asmenims, tiek ir valstybės mastu. Turim itin daug kontrolės mechanizmų ir daug asmenų su tuo susiduria. Pabandykite daug kartų mažesnę sumą persivesti ir pažiūrėsim, kaip seksis, kiek kokių reikalavimų bus, kiek kokių pranešimų, kiek kokių tyrimų bus. 

– Girdime iš smulkių verslininkų, kai jų pinigai yra užšaldomi dėl elementarių smulkmenų ar neaiškumų, ar ne? 

– Už tai ir kyla klausimų, kaip galėjo taip įvykti, kad įvyko tas, kas įvyko. Klausimų yra nemažai ir visuomenė ne šiaip smalsumą turi tenkinti, bet tam, kad padarytų išvadas, ypač valstybės institucijos, kur nesuveikė, kodėl nesuveikė, ar teisinė bazė yra bloga, ar paprasčiausiai įvykdymas yra blogas, o galbūt kažkas dar daugiau bendrininkavo. Šiandien matome vieną nuotrauką, kuri plačiai publikuojama ir lygtai vienas asmuo yra kaltas. Taip, galbūt jis yra kaltas, teismas įrodys. Nes tik teismas pasako, žmogus kaltas ar nekaltas. Bet reikia ištirti ir ar iš tikrųjų vienas asmuo, o gal dar kažkas čia buvo? 

– Viskas gali apaugti ir sąmokslo teorijoms, todėl teismo procesas padės atsakyti į tuos klausimus. Ar baudžiamosios bylos nagrinėjimas bus viešas irgi dar neaišku, ar ne? 

– Bus matyt.

– Ar jis gali būti uždaras dėl tų pačių priežasčių, komercinių paslapčių?

– Įvairūs aspektai gali būt paliečiami ir teismas sprendžia, kada viešas, kada ne. Jeigu nutarė, kad neviešas, tai mes irgi sužinosim tik minimalią informaciją. 

– Kiek visa tai truks? 

– Kodeksas numato, kad kuo greičiau turi būti išnagrinėta byla. Pavyzdžiui, dėl sunkių nusikaltimų net konkrečius terminus numato. Bet kaip žinome, ir kaip praktika rodo, yra ir teisė pratęsti terminus, ypač, kas yra susiję su finansiniais dalykais. Tos bylos užtrunka, užtrunka ilgai ir šiuo atveju neabejoju, kad pakankamai ilgai užtruks dėl kelių priežasčių. Viena priežastis – tarptautinis elementas. Visą laiką bylos su tarptautiniu elementu išsitęsia. 

S. Lisausko/BNS nuotr.

– Kalbama apie Estijos pensijų fondą, apie Lenkijos įmones? 

– Be jokios abejonės, nes reikia gauti įrodymus, išsiversti... Kitas dalykas – ekspertizės. Matyt, kad reikės ir ekspertizių. Paprastai tokio pobūdžio bylose atliekamos ekspertizės, nustatyt mechanizmą, kaip padaryta, dėl ko padaryta ir panašiai. Tai irgi pakankamai ilgai užtrunka. Paprasčiausia – išnagrinėti kokią smurtinę bylą, kur labai greitai galima nustatyti kaltininką, mechanizmą, įrankius, padaryti sveikatos ekspertizę. Per keletą mėnesių galima ir užbaigti tokį procesą. 

– Jūs kalbate apie metus. Ar kalbame apie penkmetį, ar apie dešimtmetį?

– Labai norėtųsi tikėti, kad dešimtmečių nereikės. Tikiuosi, kad šiek tiek greičiau, bet sunku prognozuoti. Bet pagal tai, kas yra ir kaip vyksta, tai matyt, kad užtruks. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar manote Š. Stepukonis gali išvengti realios laisvės atėmimo bausmės dėl to, kad jis galimai turėjo priklausomybę, kuri yra pripažinta kaip liga? 

– Dar tikrai per anksti spėlioti tokius dalykus. Dabar nuskambėjo, kad pagal baudžiamojo kodekso 183 straipsnį pradėtas tyrimas. Visi atsiverčia 3 dalį, pasižiūri, didžiausia bausmė – iki aštuonerių metų. Bet yra ir kita bausmės rūšis – bauda. Kitas dalykas, nežinome, kiek asmenų bus patraukta atsakomybėn. Nežinome, pagal kokius straipsnius bus patraukta atsakomybėn. Aspektų yra daug ir kiekvieną kartą teismas individualizuoja bausmę. Žiūri, ar pirmą kartą, kodėl padarė, ką padarė, kokios priežastys ir taip toliau, ir panašiai. Tai tikrai tų aspektų yra, klausimas yra per ankstyvas. Pas mus kažkas įvyksta, atsiverčiam sankcijas, žiūrim griežčiausią bausmę. Pradžioje reiktų žiūrėti bent jau vidurkį, žiūrėti kitas bausmių rūšis. Esmė yra tokia, kad  bausmės paskirtis yra užkardyti, surasti, nubausti, patraukti atsakomybėn už tą, ką padarė ir taip, kaip reikia. Tai lygiai taip pat ir proceso tikslas yra, kad tenkinant visuomenės interesą, žmogaus teises, laisves, pritaikyti tinkamai įstatymą ir nubausti atsakingą asmenį. O kas nekaltas, to ir nenubausti.