Specialistai kvies pažinti augalus, paukščius ir grybus

Šeštadienį, rugsėjo 20 d., veiklos vyks visame mieste.

Nuo 10 val. Jomanto parke vyks ekskursija „Sengirė mieste“ su miškininku Raimundu Ereminu. Registracija į ekskursiją rasite čia.

Nuo 10 val. Vingio parke ornitologas Gediminas Petkus supažindins su miško paukščiais, kvies pasiklausyti jų giesmių ir atpažinti paukščius iš jų balso. Registracija į ekskursiją rasite čia.

11 val. gamtininkas, skautas ir aplinkosaugos aktyvistas Martynas Balsys kvies pažinti Ežerėlių geomorfologinį draustinį. Ekskursijos metu jis papasakos, kaip susiformavo ši vieta, supažindins su augalų įvairove ir jų buveinėmis. Registraciją rasite čia.

12 val. mikologas dr. Jonas Kasparavičius kvies pasivaikščioti po gražiuosius Sapieginės miškus Antakalnyje ir sužinoti daugiau apie grybus – kaip atskirti valgomus ir nevalgomus, kokią reikšmę grybai turi gamtai ir žmogui. Registraciją į užsiėmimą rasite čia.

13 val. Verkių dvaro parke Lietuvos gamtos fondo specialistė, gamtininkė Gustina Leipė supažindins su senaisiais parko gyventojais – medžiais senoliais ir papasakos, kuo svarbi negyva mediena. Į jos ekskursiją galima registruotis čia.

Vingio parke – inkilų gamybos dirbtuvės

Nuo 12 iki 15 val. Vingio parke, netoli estrados, Vilniaus miesto savivaldybė su medienos parduotuvių tinklu „PATA Timber“ kvies vilniečius, ypač šeimas su vaikais, į inkilų dirbtuves. Jų metu vilniečiai galės patys iš paruoštų medžiagų susikalti paukščiams inkiliuką ir jį pasiimti pasikabinti prie savo namų arba palikti, kad jį miškuose ir Vilniaus parkuose pakabintų miškininkai. 

Taip pat miškininko dienos proga, penktadienį, rugsėjo 19 d., mokiniams vyks pamokos miške. Miškininkai pasakos apie savo darbą, apie sveiką mišką, sengires, kiekvieno atsakomybę už gamtos saugojimą. Į pamokas galima registruotis per platformą vilniusyramokykla.lt.

Miškų miestas

Vilnius – miškų miestas. Miškai užima apie 34 tūkst. ha, t. y. trečdalį sostinės teritorijos. Vilniuje yra tiek valstybinių, tiek savivaldybės prižiūrimų miškų, taip pat saugomų teritorijų, apaugusių miškais.

„Miškininko darbas įdomus tuo, kad kiekviena diena skirtinga. Stebi gamtos procesus, rūpiniesi augalija ir gyvūnija, o miško sveikata tiesiogiai priklauso nuo tavo darbo“, – pasakojo ilgametis Vilniaus miškininkas Šarūnas Bazys. Jaunesnis jo kolega Kristupas Adomaitis pridūrė, kad šis darbas suteikia ne tik žinių apie gamtą, bet ir galimybę prisidėti prie miesto gyventojų gerovės.

S. Žiūros nuotr.

Tik žmonių poilsiui

Visi Vilniaus miškai – rekreaciniai, vadinasi, skirti gyventojų poilsiui. Vilniaus miškuose medžiai nekertami komerciniais tikslais, atliekami tik sanitariniai kirtimai. Jie būtini dėl paties miško sveikatos – sustabdyti nevaldomą kenkėjų plitimą. Nuo pagrindinių takų pašalinamos vėjovartos – kad žmonės laisvai galėtų praeiti, pravažiuoti dviračiu. Didžioji dalis medienos paliekama miške natūraliems procesams. Taip trūnyjantys medžiai tampa namais vabzdžiams, kerpėms, grybams ir kitiems organizmams.

Miško pažinimas kiekvienam

Pasivaikščioti po sostinės miškus ir atrasti žaliąsias erdves galima ir savarankiškai. Alternatyvaus miesto pažinimo projektas „Neakivaizdinis Vilnius“ yra paruošęs daugiau nei dešimt nemokamų pažintinių maršrutų, besidriekiančių miškingomis Vilniaus vietovėmis. „Žaliųjų ežerų maršrutas“, „Verkių maršrutas“, „Gamtos taku su mažyliu“ „Čiulbantys Karoliniškių šlaitai“, „Paskui mamutą“ – šiuos ir kitus žalius maršrutus galima rasti čia.

„Kadangi mūsų mieste miškai ir parkai užima tokią didelę dalį teritorijos, pasivaikščiojimas jais – neatsiejama Vilniaus tyrinėtojo dalis. Tuo mūsų sostinė ir nuostabi – čia pat šiuolaikinio miesto dangoraižiai ir istoriniai statiniai, o visai šalia – pušynas su sengirės bruožais, į Raudonąją knygą įrašytos gyvūnų ir augalų rūšys“, – pažinti žaliąją sostinę skatino projekto „Neakivaizdinis Vilnius“ iniciatorė ir koordinatorė Sonata Griškienė.