Vilnius City Opera: Kongresų rūmuose diskutuota apie kultūros kokybę Lietuvoje

Antradienį Vilniaus kongresų rūmuose skambėjo išskirtiniai balsai. Muzikinėje repeticijoje su Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru dainavo 26 – 30 dienomis V. A. Mocarto operoje „Visos jos tokios“ pasirodysiantys solistai, žinomi visoje Europoje ir net už jos ribų: Edgaras Montvidas, Kostas Smoriginas, Viktorija Kaminskaitė (Vokietija), Rachel Frenkel (Izraelis), Lauryna Bendžiūnaitė ir Tadas Girininkas.

Nuolatos mąstydama apie Lietuvai prieinamą kultūrinių renginių kokybę ir jos pasiūlą, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, kaip ir šį, taip ir visus kitus kartus, savo spektakliams sukviečia tik aukščiausio lygio solistus.

Paskutiniu metu Lietuvoje atsirado kaip niekad daug kultūrinių-pramoginių renginių, spauda kasdien mirgėte mirga įvairiausiais pasiūlymais praleisti laisvalaikį. Tačiau kiek iš tiesų mes spėjame atsižvelgti, o kūrėjai – susikoncentruoti į siūlomo produkto kokybę? Ar turime galimybes jos siekti? Kita vertus, ar žiūrovas iš tiesų reikalauja kokybės, ar laisvalaikis jam su tokiais reikalavimais net nėra sietinas? Ar žiūrovas vertina gautą kokybę, ir pagal kokius standartus tai daro?

Nuo pačių pirmų spektaklių bohemiečiams svarbiausiu kriterijumi tapo ir iki šiandien išliko atlikimo kokybė. Tai tik patvirtina dabartinė situacija, kurioje į savo namus – Kongresų rūmus – derindami sudėtingus savo grafikus vėl sugrįžo, dabar jau Vilnius City Operos, solistai. Ir kiekvieną kartą jie grįžta skirtingomis sudėtimis. Kieviena proga išvysti spektaklius tampa išskirtine, ne tik dėl atskirų debiutų, bet ir bendros muzikinės bei aktorinės raiškos kokybės rezultato. Tuo pačiu tai paaiškina gana retą spektaklių rodymą, - tik po ilgų tvarkaraščių derinimų visi šie solistai gali atrasti laiką atsidurti vienu metu, vienoje scenoje, ypatingam susitikimui su Lietuvos publika. Po kiekvieno tokio pasirodymo yra aišku, jog galimybė išvysti spektaklį su visais tais pačiais atlikėjais tikriausiai daugiau niekada nepasikartos.

Apie tai, kodėl verta grįžti į Kongresų rūmų sceną, ką reiškia joje matyti ir girdėti šešis aukščiausios lygos solistus, vienintelį kartą būtent tokioje sudėtyje galinčius susiburti bendram darbui kalbėjosi maestro Gintaras Rinkevičius, režisierė Dalia ibelhauptaitė, kostiumų dizaineris Juozas Statkevičius bei visi „Visos jos tokios“ pasirodysiantys solistai.

Gintaras Rinkevičius džiaugėsi galimybe dirbti su toka solistų sudėtimi: „Girdėdamas, kaip dainuoja visi šie ne tik Lietuvos, Europos, bet ir pasaulio žmonės, atlikėjai aš jaučiu, kaip puiku yra būti kartu su jais ir kaip visas orkestras kartu su manimi yra pasirengę jiems padėti ir kartu profesionaliai bei gražiai atlikti tokią pat gražią V. A. Mocarto muziką.“

Kostiumų dizaineris Juozas Statkevičius kalbėjo lakoniškai, teigdamas, jog susiduriant su šiuo kolektyvu kiekvienas susiduria tik su aukščiausio lygio kūrėjais ir muzikinės kultūros skleidėjais Lietuvoje, kuriuos „belieka tik gražiai aprengti, sušukuoti tam, kad visas šis ansamblis suskambėtų tik dar puikiau“. Pasak J. Statkevičiaus Vilnius City Opera jau ilgą laiką kuria ir siūlo žmonėms tik tai, kas geriausia ir tie, kas moka suprasti, atsirinkti tai vertina ir seka jų veiklą.

Pirmą kartą Ferrando rolę atliksiantis tenoras Edgaras Montvidas darbui su senąją bohemiečių šeima grįžo specialiai iš Londono, kur pastaruoju metu dainuoja didžiausiose operų scenose: Nacionalinėje operoje jis pasirodė garsiai nuskambėjusiame „Šikšnosparnio“ pastatyme, o Covent Gardeno scenoje dainavo kartu su operos diva Angela Gheorghiu „Kregždutėje“.

Mocartas – vitaminai balsui, kuo jo daugiau dainuosi, tuo ilgiau balsas išliks geriausios formos. Kalbant apie kolektyvą, nors gali atrodyti, kad mes neturime nei pastovių namų, patalpų repeticijoms, ar dar ko nors, bet tai nėra saviveikla, čia reikia įdėti beprotiškai daug darbo ir jausti didžiulę atsakomybę“.

Ne ką mažiau užsienio teatruose laukiamas Kostas Smoriginas, paskutiniu metu dažnai dainavęs Prancūzijoje ir Vokietijoje, Kongresų scenoje vėl pasirodys visų merginų numylėto Giuljelmo vaidmenyje. Tikrąją šio žodžio prasme tarp Vilniaus ir Drezdeno gyvenantis solistas iš karto po pasirodymų Vilniuje skris į Londoną, kur repetuos Eskamiljo partiją naujametiniams „Karmen“ spektakliams Covent Gardene. „Labai džiaugiuosi, kad visi susitikome čia dainuoti, o dar su tokiais solistais, dirigentu... tai yra puiku! Mocarto muzika sudėtinga, ypač mano balsui, - turiu jį laikyti „ant storo pavadžio“, - kalbėjo solistas, taip pat pridurdamas, jog „svarbu, kad žmonės suprastų, jog mes čia pasirodydami tikrai nesiekiame naudos sau. Mes norime čia suburti ir trupę ir muzikantus, visus žmones tam, kad ir Lietuva turėtų tokio aukšto lygio operos spektaklius ir ne mes ieškotume kultūros užsienyje, o užsienio kūrėjai norėtų atvykti dirbti su mumis. Labai džiaugiuosi, kad šį kartą dainuoti Dorabelos partijos atvyko Rachelė, su kuria labai sėkmingai dirbome Vokietijoje ir man parašius trumpą žinutę ji iš tiesų nepasididžiavo atvykti.“

D. Ibelhauptaitė paantrino K. Smoriginui, pasidžiaugdama, jog Vilnius City Operoje vyksta solistų mainai. Užsienyje dirbantys bohemiečiai dažnai, pasitaikius progai kviečia čia atvykti savo kolegas ir draugus iš užsienio. „Didžiuojamės savo kompanijoje galėdami pristatyti Rachelę Frenkel, kuri rado laiko atvykti čia tarp darbų pagrindiniuose operos teatruose Vienoje, Miunchene ir dar daugelyje kitų, atlikdama juose pagrindines partijas. Tai yra žmogus, kuris Mocarto muziką atlieka bene tobulai.“

Šiuo metu R. Frenkel ne tik Europoje (Viena, Berlynas, Miunchenas), bet ir JAV (Niujorkas, Los Andželas) dažnai dainuoja partijas būtent V. A. Mocarto operose, garsiausiuose teatruose. Po apsilankymo Vilniuje jos laukia spektakliai Vokietijoje, Austrijoje ir Turkijoje. Solistė sakė esanti sužavėta Vilniaus miesto grožio, jo žmonių šiltumu, teigė, jog čia atmosfera yra iš tiesų puiki ir ji gali tik džiaugtis, jog būtent šis mėnuo jai buvo laisvas ir ji galėjo įsprausti kelionę į Lietuvą, po ją maloniai nustebinusio K. Smorigino kvietimo.

Išskirtinio balso savininkė Lauryna Bendžiūnaitė debiutuoja intrigantės Despinos vaidmenyje. Paskutinius metus praleidusi Švedijoje, Lauryna grįžta į Vilnių prieš išvykdama į naują teatrą Štutgarte, su kuriuo jau pasirašė kontraktą ateinančiam sezonui. „Kai studijavau, sau ir dėstytojai buvau pasakiusi, kad Despina bus mano pirmoji rolė, taigi labai džiaugiuosi, jog po 10 metų minties brandinimo galiu tai padaryti būtent čia ir būtent su šiais žmonėmis.“

Žinoma, kaip ir premjeriniuose spektakliuose, scenoje skambės Vokietijoje gyvenančios ir dirbančios Viktorijos Kaminskaitės sopranas (ji atliks Fiordilidži vaidmenį) bei Tado Girininko bosas, kurio įvaizdis po premjeros jau buvo pramintas Marcello Mastroianni vardu.