Vilniuje pašventintas paminklas paskutiniam partizanui – A. Kraujeliui-Siaubūnui

Vos prieš porą metų Našlaičių kapinėse per archeologinius tyrimus radus paskutinio partizano palaikus, Velionio palaikai buvo pervežti ir iškilmingai amžinojo poilsio išlydėti Antakalnio kapinėse, Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale.

„Nevalia pamiršti Lietuvos didvyrių, kurie iki paskutinių gyvenimo akimirkų kovojo už mūsų visų laisvę. Antanas Kraujelis – ne tik praeities kovotojų simbolis, partizanas yra itin svarbus šiandienėje Lietuvoje, kurio neturime pamiršti, kalbėdami apie pilietiškumo svarbą ir jį ugdydami“, – sako krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

„Tegul ši savotiška atminties šventovė bus vieta, iš kurios mūsų tautos vaikai atėję pasisems tikėjimo savo galia išlikti. Visgi geriausias paminklas Lietuvos kovotojams – visų mūsų dvasinė stiprybė ir susitelkimas Tėvynės labui. Atmintis nebus ištrinta, nes pagarba pokario vadams įrašyta ne tik akmenyje, bet ir mūsų širdyse“, – ceremonijoje kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Paminklo pašventinimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Seimo vadovybės atstovai ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys. Paminklą pašventino Lietuvos kariuomenės apaštalinis administratorius arkivyskupas metropolitas Gintaras Gruša, tylos minute pagerbė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai.

Nevalia pamiršti Lietuvos didvyrių, kurie iki paskutinių gyvenimo akimirkų kovojo už mūsų visų laisvę.

Lietuvos kariuomenės karininkų laidojimo kvartale palaidotiems kariams statomi unifikuoti vieno pavyzdžio – tarpukario Lietuvos kario savanorio antkapinio paminklo prototipai. Laidojimo kvartale šiuo metu palaidoti du karininkai – pirmasis atkurtos Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Raimundas Baltuška ir partizanas A.Kraujelis-Siaubūnas.

A. Kraujelis-Siaubūnas gimė 1928 m. spalio 25 d. Utenos apskrities Alantos valsčiaus Kaniūkų kaime. 1946–1947 m. buvo partizanų ryšininkas, 1948 m. rudenį tapo Mykolo Urbono-Liepos partizanų būrio kovotoju. 1950 m. rudenį A. Kraujelis-Siaubūnas perėjo į naujai suformuotą Henriko Ruškulio-Liūto būrį, veikusį Anykščių, Utenos ir Molėtų rajonų sankirtoje, ir buvo paskirtas Žėručio rajono štabo Žvalgybos skyriaus viršininku, vėliau – Žėručio rajono štabo viršininku.

A. Kraujelis – vadinamas paskutiniuoju partizanu, kadangi net ir žlugus pasipriešinimui, nepasidavė ir dar beveik du dešimtmečius veikdamas pogrindyje drąsiai kovojo su Lietuvą okupavusia valdžia.

Okupacinės valdžios institucijos ilgus metus, net ir silpstant ginkluotam partizanų pasipriešinimui, itin nuožmiai persekiojo A. Kraujelį. Nesibaigiantys tardymai ir persekiojimai lydėjo visus partizano šeimos narius. Jo tėvai, seserys du kartus buvo ištremti. 1965 m. kovo 17 d. KGB ir ginkluoti kareiviai apsupo sodybą Utenos rajone, Papiškių kaime, kur Siaubūnas turėjo įsirengęs slėptuvę. Nepaklusęs sovietų saugumiečių raginimams, A. Kraujelis-Siaubūnas gyvas nepasidavė.