Vilniuje piketuojantys pareigūnai: norime saugiai grįžti į namus pas šeimas

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) priklausančių profesinių sąjungų atstovai piketu siekia atkreipi dėmesį į pasikartojančius nuteistųjų išpuolius prieš įstaigų pataisos pareigūnus.

„Per pastaruosius nepilnus tris mėnesius turim jau ketvirtą pakankamai rimtą pareigūno užpuolimą Lietuvos įkalinimo įstaigose ir pasigendame aktyvių veiksmų iš Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendžiant tą klausimą. Kaip matome, tie įvykiai kartojasi, o realių sprendimų mes nematome“, – žurnalistams sakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius.

Pravieniškių antrajame kalėjime dirbanti Ina Širvinskienė pasakojo, jog kalėjimo įstaigose dirbantys pareigūnai šiuo metu gyvena baimėje.

„Baime gyvena kiekvienas kalėjimo pareigūnas, nes kiek žinome yra labai stiprios pajėgos, kviečiami papildomi budėjimai, pastiprinimas į (Pravieniškių – BNS) pirmąjį kalėjimą, kuriame ir taip trūksta labai daug pareigūnų. Ir baimė yra eiti į tuos pastiprinimus, nes mes nežinom, ar išėję mes grįšim iš jų“, – kalbėjo I. Širvinskienė.

„Mes irgi turime šeimas ir norim saugiai grįžti į jas namo“, – pridūrė pareigūnė.

Mes irgi turime šeimas ir norim saugiai grįžti į jas namo.

Toje pačioje įstaigoje dirbančio Audrius Karpavičiaus nuomone, dabartinis tarnybų neveiksmingumas sudaro sąlygas incidentų skaičiui augti.

„Yra paprastas dalykas – kai pamato, kad pradeda vykti chaosas po truputį, kiti apsidairo ir pradeda jį taip pat daryt. Reikia kuo greičiau parazitus sunaikinti, kad būtų visiems nuo to geriau“, –  teigė A. Karpavičius.

Nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos Pravieniškių pirmajame kalėjime buvo užpulti keturi čia dirbantys pareigūnai. Paskutiniai du incidentai fiksuoti rugpjūčio 25–28 dienomis.

Reikalingi skubūs pokyčiai

Pravieniškių antrajame kalėjime dirbančios Eugenijos Subačienės nuomone, tokie incidentai kyla dėl darbuotojų ir naujų strategijų trūkumo.

„Trūksta darbuotojų, valdžios sprendimų kardinalių. Pastoviai kartojasi šitie įvykiai, reiškia kažkas yra blogai“, – sakė E. Subačienė.

Kolegės išsakytoms mintims antrino ir I. Širvinskienė.

„Pati sistema yra užsisenėjusi, kurioje reikėjo galbūt kažką tai keisti iš seniau. Neuždarinėti tam tikras kalinimo įstaigas, o plėsti ir peržiūrėti jų struktūrą“, – sakė pareigūnė.

Kaip pasakojo D. Čekavičius, Kalėjimų tarnyba ir Teisingumo ministerija bendradarbiauja su Norvegijos institucijomis, bando perimti sėkmingą jų bausmių vykdymo sistemą ir darbo organizavimo patirtį, tačiau darbai vyksta per lėtai.

„Reikia greitinti priėmimo procedūras, reikia skirti nuolatinius vadovus įstaigose, kad jie galėtų būti kaip įstaigų šeimininkai, kad galėtų tvarkytis, reikia greitinti viešųjų pirkimų procedūras“, – sakė LTPF pirmininkės pavaduotojas.

D. Čekavičius teigimu, ypač opus kalėjimų infrastruktūros klausimas.

„Pas mus nuteistieji vis dar gyvena bendrabučio tipo patalpose. Tai jeigu Norvegijoje jie gyvena po vieną ar du ir ten skyriuje yra jų 20, tai šiai dienai mes turim tokių patalpų, kur jie vienoj patalpoj, vienam kambaryje gyvena 20 žmonių“, – paaiškino D. Čekavičius.

Užpuolimų skaičius – neišaugo

Komenduodamas užpuolimus, laikinai Lietuvos kalėjimų tarnybos Saugumo koordinavimo ir kontrolės skyriaus viršininko funkcijas atliekantis Saulius Klišauskas pasakojo, jog tarnyba reaguoja į incidentus kalinimo įstaigose, siunčia papildomą pagalbą.

„Ten kur ištikrujų matome, kad sudėtinga situacija tuo metu, siunčiamos papildomos pajėgos, iš kitų kalėjimų pareigūnai, kas gali ateiti. Tai tikrai negalima sakyti, kad mes visiškai nereaguojame į tuos dalykus, kad nieko nedarom dėl to, kad pareigūnų trūksta“, – žurnalistams sakė S. Klišauskas.

Paklaustas apie pareigūnų minėtą skandinavišką kalėjimų modelį, S Klišauskas sakė, jog panašaus pobūdžio kalėjimų atnaujinimai planuojami.

„Vyksta įvairios strategijos, planavimai. Šiuo metu kaip tik rengiamos strategijos iki 2040 metų atnaujinti kalėjimus“, – pasakojo S. Klišauskas.

Kalėjimų tarnybos atstovas taip pat paneigė, jog užpuolimų skaičius šiais metais išaugo.

Anot tarnybos pateiktų duomenų, šiais metais pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai dėl pareigūnų užpuolimų ar pasipriešinimų, per visus praeitus metus – taip pat šeši ikiteisminiai tyrimai, tuo tarpu 2022 metais – 18.