Vilniuje pašalpų gavėjų daugėja, bet ar visiems jų reikia?

Kol vienos savivaldybės imasi socialinės paramos skirstymo reformų ir taupo valstybės pinigus, Vilniaus valdžia dosniai žarsto milijonus į kairę ir į dešinę. Dažnai tiems, kuriems to mažiausiai reikia.

Šelpiamų tik daugėja

Per pastaruosius ketverius metus paramos gavėjų skaičius sostinėje išaugo daugiau nei tris kartus, o įvairių rūšių paramai išleidžiama suma padidėjo nuo 18 mln. iki beveik 80 mln. litų. Tačiau gilintis, ar valstybės biudžeto pinigai dalijami tikslingai, miesto valdžia laiko neturi.

Visiems prašantiems ir formalius kriterijus atitinkantiems asmenims dalijamos socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Tokių prašytojų skaičius kasmet auga kaip ant mielių.

Tačiau Vilniaus miestas kol kas neapsisprendžia, ar prisijungti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomo projekto, kai socialinės paramos skirstymą savivaldybės vykdo pačios iš savivaldybės biudžete numatytų lėšų. Pirmieji šios reformos rezultatai rodo, kad naujovė pasiteisino.

„Klausimas dėl dalyvavimo šiame projekte svarstomas, tačiau sprendimas kol kas nepriimtas“, – teigiama dienraščiui atsiųstame savivaldybės atsakyme.

Patikrinimo duomenų neturi

Eksperimentinė tvarka numato, kad jeigu paramą skirstančioms institucijoms kyla įtarimų, savivaldybė gali atlikti patikrinimą asmens atžvilgiu.

Tokia pat praktika būdinga ir Vilniaus miestui. Tiesa, tik formaliai. Pasak Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus vedėjos Ievos Paberžienės, „vertinant pareiškėjų prašymus gauti piniginę socialinę paramą, remiamasi pareiškėjų pateikta informacija bei galiojančiais teisės aktais“.

„Remiamasi teisės aktų reikalavimais ir nurodytomis sąlygomis, pareiškėjų pateikta papildoma rašytine informacija apie sunkią jų materialinę padėtį bei objektyvias ją nulėmusias aplinkybes, buities bei gyvenimo sąlygų patikrinimo aktais ir juose pateikta informacija bei faktais, gaunama informacija iš kitų valstybės institucijų ir žinybų ar fizinių asmenų, įtariančių piktnaudžiavimą pinigine socialine parama“, – teigė I.Paberžienė.

Savivaldybės atstovė tvirtino, kad, kilus abejonių dėl pateiktos informacijos ar dokumentų, dėl turtinės padėties ar užimtumo, net jeigu pateikti visi reikiami dokumentai, vykstama į pareiškėjų namus ir sudaromas buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas. Vis dėlto miesto valdžia nežino, kiek asmenų paramą gauna nepelnytai.

„Tokių duomenų neturime“, – trumpai atsakė I.Paberžienė.

Gresia juodasis sąrašas

Dėl savo neveiklumo ir nuolat augančio paramos prašytojų skaičiaus Vilniaus savivaldybė dar šiais metais gali patekti į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuojamą skelbti vadinamąjį juodąjį sąrašą. Dienraščio kalbintas socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas šios informacijos nepatvirtino, tačiau informavo, kad juodasis sąrašas tikrai bus pristatytas plačiajai visuomenei.

Po rinkimų ministerija planuoja paskelbti 10 prasčiausiai socialinę paramą skirstančių savivaldybių.

„Viešumas yra geras dalykas. Visuomenė jau žino apie gerąją patirtį, pats metas pakalbėti ir apie tuos, kurie pinigus skirsto neefektyviai“, – kalbėjo D.Jankauskas.

Vertina vidinius išteklius

Pasak ministro, socialinės paramos skirstymo funkcijos perdavimas savivaldybėms padeda ne tik taupyti, bet ir efektyviau padėti tiems, kuriems iš tiesų reikia pagalbos. Jau įrodytas šios sistemos gyvybingumas, dabar belieka laukti, kol, sekdamos geru penkių projekte jau dalyvaujančių savivaldybių pavyzdžiu, prie iniciatyvos prisijungs ir kitos.

„Kai projektas buvo rengiamas, buvome susitikę su visų savivaldybių atstovais. Visoms joms buvo pasiūlyta prisijungti prie iniciatyvos, ir daugelis jų rimtai svarstė. Penkios sutiko, tačiau buvo ir tokių, kurios paskutiniu momentu po ilgų svarstymų ir dvejonių atsisakė“, – dėstė ministras.

Anot pašnekovo, tokią neapsisprendusių savivaldybių poziciją galėjo lemti daugelis dalykų.

„Vienur, manau, buvo vertinami turimi vidiniai ištekliai. Kitos savivaldybės pageidavo ir pasigedo papildomų garantijų. Tačiau jau dabar apie 10 savivaldybių rimtai svarsto įsilieti į šį projektą“, – svarstė ministras.

Bėda – sunaikintos seniūnijos

Svarbi efektyvaus lėšų paskirstymo prielaida, pasak D.Jankausko, – stiprios savivaldybių bendruomenės, gyventojų pilietiškumas.

„Sisteminame informaciją, bendraujame su savivaldybėmis ir pastebėjome, kad ten, kur gerai dirba seniūnijos, kur jos egzistuoja, lėšos skirstomos daug racionaliau. Tose savivaldybėse nėra tokio atotrūkio tarp valdžios ir žmonių, todėl ir savivaldybių darbuotojai geriau žino, kam paramos reikia labiausiai“, – teigė dienraščio pašnekovas.

Visiškai priešingai yra ten, kur seniūnijų vaidmuo silpnas. „Ten, kur seniūnijų nėra arba jos egzistuoja tik teoriškai ir neatlieka jokio praktinio vaidmens, situacija kur kas prastesnė“, – tikino D.Jankauskas.

Piniginės socialinės paramos gavėjai Vilniuje ir jiems skirti pinigai (mln. litų)

2008 2009 2010 2011

21 404 34 351 61 074 65 159

8,4 18,3 57,7 79,1

Statistika

2012 m. pirmą pusmetį priimtų prašymų gauti piniginę socialinę paramą skaičius (priimti 51 353 prašymai), palyginti su 2011-ųjų tuo pačiu laikotarpiu (priimta 42 715 prašymų), augo 16,8 proc., tačiau gavėjų skaičius kito nedaug: 2012 m. pirmą pusmetį socialinės pašalpos gavėjų skaičius buvo 4,7 proc. mažesnis nei 2011 m. pirmą pusmetį, o kompensacijų už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį – 4,3 proc. didesnis nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu. Išlaidos socialinėms pašalpoms 2012 m. pirmą pusmetį buvo 5,5 mln. litų (16,3 proc.) mažesnės nei 2011 m. tą patį laikotarpį, kompensacijoms – 5 mln. litų (29,6 proc.) didesnės nei 2011 m. pirmą pusmetį.