Vilniečius piktina nešienaujamos pievos: baisu, gali ir erkių pasigauti

Sutikti vilniečiai piktinosi apžėlusiu miestu.

– Ar pastebėjote Vilniaus vešlias žoles?

– Trūksta žodžių. Baisu kur atsistoti, o žmonės eina ir su vaikais.

– Baisu nusisukti, nes gali ir erkių pasigauti.

– Visko gali. Ir ne tik erkių. Eina su šunimis, nors ir susirenka viską, bet ant žolių, manau, vis vien kažko lieka. Trūksta žodžių tiesiog.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vilniaus savivaldybė teigia, kad taip išsaugo gamtą.

– Tokių žolių ir dilgėlynų dar gyvenime nemačiau. Meras į pokalbius net nesileidžia...

Kitas sutiktas vilnietis teigė manantis, kad savivaldybė taip taupo.

Trūksta žodžių. Baisu kur atsistoti.

– Žiūrint, kodėl taip daro. Ar jie nori sutaupyti pinigų, ar nauja mada.

– Sako, kad reikia saugoti gamtą

– Man rodos, ne gamtą čia saugo, o pinigus.

Šnekinta jauna moteris užsiminė, kad dėl tokių žolių kyla rizika pasigauti erkių.

– Esame prieš erkes. Nelabai gerai, ypač kai vaikai bėga, tenka labai stabdyti.

– Ar jaučiate erkių riziką?

– Nejaučiu kaip Vingio parke, bet tikrai nesmagu ir atrodo netvarkingai.

– Neestetiškai?

– Tikrai ne. Šalia savivaldybės irgi klausimas, kodėl taip apleista. Centre norėtųsi tvarkos.

Apie gamtai paliktas Vilniaus erdves pokalbis su Vilniaus savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramune Baniuliene.

– Kodėl buvo suplanuota šiemet nešienauti pievų?

– Šiemet tęsiame pievų nešienavimą, propaguojame tvarų šienavimą. Pagrindiniai uždaviniai – vėsinti miestą per karščius vasarą ir grąžinti gamtą į miestą, didinti Vilniaus miesto biologinę įvairovę.

– Kiek miestas užkaista?

– Labai stipriai. Tyrimai rodo, kad nešienautoje vejoje per karščius yra apie 19 °C žemės paviršiuje, o kai įkaista ir išdega nušienautos vejos – apie 40–50 °C.

– Kai kurie miestiečiai kalba, kad taip Vilniaus savivaldybė taupo pinigus. Ar galima daug sutaupyti?

L. Balandžio/BNS nuotr.

– Sutaupyti nepavyksta, kadangi nušienavus pievas, mes jas šienausime liepos ir rugpjūčio mėnesiais, šieną reikės sugriebti, išvežti, tai irgi atitinkamos išlaidos.

– Kokios vietos pasirinktos nešienauti? Kaip tai vyksta?

– Šienaujame kiemus, pradalges prie kietųjų dangų, parkus, aikštes, skverus – ten, kur žmonės naudojasi žolynais. Tvariai šienaujame aplinkkelių šlaitus, gatvių infrastruktūros želdinius, skiriamąsias juostas, ten leidžiame žolei augti. Nuo liepos mėnesio pradėsime šienauti. Kai kurias vietas paliksime savaiminiam atžėlimui. Pradėsime po Joninių taškiniu būdu šienauti kur labiausiai to reikia, nes šiemet lyja lietus, žolė labai greitai auga, gali tekti ir anksčiau pradėti. Pernai šienavome nuo rugpjūčio 15 d. ir pasiteisino.

– Ar buvo žmonių, kurie, atėję į savivaldybę, skundėsi?

– Sulaukėme apie 70 pasiūlymų nušienauti daugiau daugiabučių aplinkoje. Maždaug 30 sulaukėme, norinčių nešienauti daugiabučių aplinkoje tam tikrose vietose, kur žmonės nori ilgiau džiaugtis žiedais. Siūlome kreiptis į seniūnijas, jie surenka informaciją ir reaguojame į kiekvieną pranešimą.