Vilniaus termofikacinės jėgainės stabdymas kelia įtarimų miesto valdžiai

Prancūzijos kapitalo bendrovės „Vilniaus energija“ valdomos trečiosios termofikacinės elektrinės (TEC-3) stabdymas miesto valdžiai kelia įtarimų, teigia Vilniaus meras. Anot Remigijaus Šimašiaus, rinkoje esant aukštoms elektros kainoms, elektrinė galėjo toliau pelningai veikti.

R.Šimašius ketina kreiptis į „Vilniaus energiją“, ragindamas dėl neekonomiškų sprendimų neperkelti sąnaudų šilumos vartotojams.

„Man truputėlį kelia abejonių „Vilniaus energijos“ sprendimas išjungti TEC-3 šiuo atveju, nors akivaizdu, kad Kauno ir ir Panevėžio jėgainės dirba didesniu pajėgumu nei pernai ir gauna pelną, o šildymo kainoms tai irgi turi teigiamą poveikį. Šiandien aš išsiųsiu „Vilniaus energijai“ laišką, atkreipdamas dėmesį, kad jei jų sprendimai yra ekonomiškai nepagrįsti, kad jie nesitikėtų padidėjusias sąnaudas primesti šilumos vartotojams“, - BNS sakė R.Šimašius, antradienį susitikęs su energetikos ministru Roku Masiuliu.

Anot jo, gali būti, kad „Vilniaus energija“ vadovavosi ne ekonominėmis, o politinėmis prielaidomis.

„Kauno ir Panevėžio termofikacinės iš to uždirba ir gamina perteklinę šilumą, kuri leidžia mažinti šiek tiek šilumos kainą. Man visiškai nesuprantama, kodėl „Vilniaus energija“ ta galimybe nesinaudoja ir, tiesą sakant, nesu tarp tų, kad tai yra tiesiog jų neprotingas ekonominis sprendimas. Manau, kad čia yra politikos, deja, ir bandymo po to primesti kaštus šilumos vartotojams“, - tikino Vilniaus meras.

„Kol kas aš matau, kad čia ne tik neteisingai įvertinta verslo rizika, bet matau ir eilinį kartą manipuliavimą kainomis“, - pridūrė jis.

Anot R.Šimašiaus, jei reikės, savivaldybė kreipsis į Kainų komisiją, taip pat sprendimai bus vertinami „perimant šilumos tinklus, jeigu reiktų - teisme nagrinėjama“.

„Vilniaus energija“ gruodžio 31 dieną sustabdė elektrinę, nes panaikinus remiamos elektros gamybos kvotas, jėgainei esą nebeapsimoka veikti.

Premjero patarėjas energetikos klausimais Tomas Garasimavičius BNS sakė, kad TEC-3 yra efektyvesnė, be to, gali palankesnėmis sąlygomis gaminti energiją nei, pavyzdžiui, Kauno elektrinė, kuri toliau gamina šilumą bei elektrą.

„Vilniaus elektrinė tam tikrais atvejais yra netgi geresnėje padėtyje. Pavyzdžiui, už Kauno termofikacijos elektrinę yra 9 proc. efektyvesnė kaip įrenginys - iš to pačio kuro gali pagaminti 9 proc. daugiau energijos. Plius tai yra šilumos tiekėjo įrenginys ir jai daug palankesnės ekonominės sąlygos - kai kuriuos kaštus gali įdėti į šilumos kainą, pavyzdžiui, dujų pajėgumų mokestį. Šiuo atveju KTE konkuruoja visais kaštais, bet ji šiuo metu dirba“, - BNS sakė T.Garasimavičius.

Anot jo, termofikacinėms jėgainėms sausį palankios ir kitos sąlygos - mažesnė dujų kaina nei pernai, o kainos elektros rinkoje yra aukštos.

„Dujų kaina yra šiais metais ženkliai mažesnė, palyginti su praėjusias metais, dėl suskystintų gamtinių dujų įstatymo pataisų, kuriose numatyta, kad dujos perkamos Kainų komisijos patvirtinta rinkos kaina. Ji yra 17 eurų už megavatvalandę, pernai SGD buvo vartojamos už realią kainą, kuri kartais siekdavo iki 30 eurų“, - teigė premjero patarėjas.

„Taip pat svarbus faktorius - elektros rinkos kainos, kurios sausio mėnesį siekia kai kuriais laikotarpiais ir iki 89 eurų, o nemažai dienų laikosi ir apie 50 eurų. Mūsų vertinimu, elektrinės, priklausomai nuo jų efektyvumo, būtų konkurencingos ir esant 35-36 eurų kainai“, - pridūrė jis.

Remiamos elektros kvotos nuo sausio 1 dienos panaikintos, nes, pasak energetikos ministro Roko Masiulio, termofikacinės elektrinės gaudavo pinigus už neefektyvią ir brangią gamybą, kuri nereikalinga po to, kai Lietuva pastatė elektros jungtis su Lenkija ir Švedija. R.Masiulis ne kartą teigė, kad visos elektrinės kvotų panaikinimui galėjo pasiruošti iš anksto, nes apie planus jas naikinti buvo žinoma nuo 2012 metų.