„Pirmiausia reikėtų daryti tarptautinį įveiklinimo konkursą, kur ateitų vis dėlto specialistai, turintys pasaulinę praktiką ir pasiūlytų visą konceptą, bet pagrindinė idėja, kad tai tikrai būtų tokia muziejinė funkcija, kuri įprasmintų mūsų tautos istorijos dalis“, – BNS trečiadienį teigė V. Benkunskas.

Šį klausimą meras aptarė su Seimo Kultūros komiteto nariais, trečiadienį surengusiais išvažiuojamąjį posėdį.

BNS dar 2022 metais rašė, kad tuometinė Vyriausybė siūlė apleistus rūmus paversti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai. Ankstesnė „valstiečių“ Vyriausybė planavo rūmuose įrengti Kongresų centrą, tačiau projektas taip ir nebuvo pradėtas.

Premjero pareigas dar einant Gintautui Paluckui, liepą Vyriausybė pranešė, jog Sporto rūmuose bus įrengtas kongresų, konferencijų ir kultūros renginių centras, be to, bus sutvarkyta aplink pastatą esančių senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorija, įamžinti Sausio 13-osios įvykiai.

Pasikeitus Ministrų kabinetui, naujoji jo vadovė Inga Ruginienė lapkričio pradžioje tvirtino palankiausiai vertinanti idėją Sporto rūmų pastatą perduoti sostinės savivaldybei.

Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje Vilniaus meras pabrėžė, jog savivaldybė neturi „didelio noro“ perimti Sporto rūmus, tačiau toks sprendimas „padėtų situacijai pajudėti iš mirties taško“.

„Toks susitarimas tikrai ne saldainiukas, kurį mums perduoda ir kurį mes čia jau labai išskėstomis rankomis imam, bet jeigu perduotų, nesikratytume ir perimtume“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Planai vietoje 1971-aisiais statytų ir nebenaudojamų Koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinti nuo 2015-ųjų, kai pastatą perėmė Turto bankas.

Tačiau Sporto rūmų rekonstrukcijos projektui priešinasi kai kurios žydų bendruomenės, nes kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.

Savo ruožtu sostinės meras teigė, jog sprendimą pastatą atiduoti savivaldybei žydų bendruomenė palaikytų.

„Kai buvo išreikšta ta nuomonė, kad čia reikėtų vėl daryt konferencijų centrą, tai mes gavom reakcijas iš žydų bendruomenės tiek Lietuvos, tiek tarptautinės, kad jie buvo nusivylę tokiu sprendimu ir jam nepritaria. O po to gavom kitas reakcijas, kai pasakė, jog jeigu būtų perduota miestui ir jeigu miestas tęstų tą įdirbį, kuris yra padarytas darbo grupėj, kad jie pritartų va šitai linijai ir jos tęstinumui“, – sakė meras.

Visgi V. Benkunskas pridūrė, jog kol kas tolimesnių veiksmų ar diskusijų su premjere dėl Sporto rūmų ateities nėra numatyta.

Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas pažymėjo, jog skubinti sprendimo, ką daryti su pastatu, nereikėtų.

„Esant tokioje geopolitinėje situacijoje svarbu įvertinti ne tik vidaus problemas, bet kaip jos išeina į išorę, vis tiek jau tiek palaukėm, šiek tiek palauksim dar, prieš tai pasidarysime visi namų darbus, kad mes įvertintume, kiek tai įmanoma“, – kalbėjo jis.

Komiteto nario, konservatoriaus Vytauto Juozapaičio teigimu, darbai kaip tik užsitęsė per ilgai, nes šis projektas neturi aiškaus lyderio.

„Namų darbai jau 10 metų daromi. Mums reikia susirinkti ir priimti kažkokius tai sprendimus. (...) Čia yra per daug sudėtingi, per daug svarbūs klausimai, kad juos būtų galima atidėti. Nes jeigu atidėsime į sausį, ateis kovas. Ateis kovas – reiškia, visi metai bus praleisti. Taip kad čia vėlgi, pradėkim nuo lyderystės“, – kalbėjo V. Juozapaitis.

BNS skelbė, kad Turto bankui Sporto rūmų išlaikymas per ketverius metus jau kainavo 780 tūkst. eurų.

1988 metų spalį Sporto rūmuose vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991-ųjų sausį čia atsisveikinta su Lietuvos laisvės gynėjais, žuvusiais per Sausio 13-osios įvykius.