- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekęs prevencinis ieškinys, gautas iš Izraelio piliečiui Yousefui Yizhakui P. atstovaujančios viešosios įstaigos – Europos žmogaus teisių fondo (EŽTF), kuriuo prašoma užkirsti kelią rekonstrukcijos darbams Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijoje, turės būti taisomas. Balandžio 26 d. teismas priėmė nutartį ieškinio trūkumams šalinti.
„Teismas konstatavo, jog ydingai formuluojamas ieškinio pagrindas, be to, konstatavo, jog pernelyg abstrakčiai suformuluotas ieškinio reikalavimas. Taip pat teismas atkreipė ieškovo atstovės dėmesį į tai, kad ieškinys yra reiškiamas ne ypatingosios teisenos, o ginčo teisenos tvarka, todėl dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys turėtų būti nurodytos tinkamai. Kartu teismas pabrėžė, kad vien netinkamas dalyvaujančių asmenų ar jų procesinių padėčių nurodymas nėra kliūtis priimti ieškinį“, - Eltai teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Rimantė Kraulišė.
Pasak jos, nustatytas aštuonių dienų terminas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus.
V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.
ELTA primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas gavo prevencinį ieškinį, kuriuo prašoma užkirsti kelią rekonstrukcijos darbams Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijoje, kurie „tokiu būdu išniekintų Senąsias Šnipiškių žydų (Piramonto) kapines ir po pamatais likusius palaikus“.
Kaip kiek anksčiau pranešė EŽTF, aktyvūs žydų bendruomenės nariai ir juos palaikantys asmenys kelerius metus mėgino rasti kompromisą ir atkreipti valdžios institucijų dėmesį, kad šis projektas esą neprisidės prie Lietuvos reputacijos gerinimo.
„Tikėtina, kad dauguma sąmoningų visuomenės atstovų atsisakys lankytis šioje vietoje žinant pastato istoriją ir visas aplinkybes“, - rašoma pranešime.
Tikėtina, kad dauguma sąmoningų visuomenės atstovų atsisakys lankytis šioje vietoje žinant pastato istoriją ir visas aplinkybes.
Anot EŽTF, 2015 m. vyriausiasis Lietuvos rabinas pareiškė, kad nė vienas neturi teisių į didžiųjų Izraelio išminčių kapus senosiose Vilniaus žydų kapinėse. 2016 m. vilnietė Rūta Bloštein inicijavo peticiją „Prašome perkelkite naujųjų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų projektą iš senųjų žydų kapinių į kitą vietą“, kurią, pasak EŽTF, iki dabar jau pasirašė daugiau kaip keturiasdešimt penki tūkstančiai asmenų. 2017 m. prezidentei buvo pateiktas dvylikos kongresmenų laiškas, kuriuo raginama Lietuvos Vyriausybę atsisakyti pastato pritaikymo konferencijų centrui bei neliesti senųjų Šnipiškių žydų kapinių, toliau vardija EŽTF.
„Visi žydų bendruomenės veiksmai buvo ignoruojami valdžios ir liko be atsako. Jau šiemet Turto bankas planuoja skelbti Vilniaus kongresų centro nuomos konkursą, o prieš tai suorganizavo nuomos dokumentų viešąjį aptarimą, kuriame dalyvavo ir pareiškėjai. Susitikimo metu buvo akivaizdu, kad nėra keliamas klausimas dėl pastato rekonstrukcijos darbų galimumo ant kapinių ir po pastatu esančių palaikų“, - rašoma EŽTF pranešime.
Prevencinį ieškinį teismui, EŽTF teigimu, pateikė Izraelyje gyvenantis žydų kilmės asmuo (litvakas), kurio protėviai palaidoti Vilniuje būtent toje vietoje, kurioje planuojami rekonstrukcijos darbai. Šioje byloje teismo prašoma įvertinti faktą, kad šis teisinis ginčas nekiltų, jei tai būtų ne žydų, tautinės ir religinės mažumos, o katalikų kapinės.
„Dabar toje teritorijoje, kurioje yra Senosios kapinės ir Sporto rūmų pastatas, yra nesutvarkyta teritorija. Žmonės čia užkandžiauja, žaidžia su vaikais, spardo futbolo kamuolį, organizuoja susitikimus ir vedžioja šunis. Daugumai žmonių yra nežinoma, kad viską tą daro ant kapų ir kadaise čia gyvenusių žydų palaikų. Planuojama, kad Sporto rūmai veiks kaip konferencijų ir koncertų salė, t. y. žmonės šoks, vartos alkoholį, eis linksmintis ant žydų kilmės buvusių vilniečių kapų. Visi planuojami darbai, taip pat visa technika dirbs tarp palaidotų asmenų kaulų“, - rašoma EŽTF pranešime.
Bylą koordinuojančio EŽTF nuomone, ši byla yra vienas iš pavyzdžių, kad privaloma laikytis tarptautinių standartų. Kapinių senumas, jų akivaizdus apleidimas arba jų būklė nesumažina valstybės pareigos užtikrinti tinkamą apsaugą žydų kapinių ir siekį išsaugoti masinių kapų vietas. EŽTF tikisi, kad teismui paduotas ieškinys bus pirmas žingsnis teisingumo atkūrimo link ir Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių ir šalia jų palaidotų išsaugojimo.
Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius teigė, kad žinodami projekto jautrumą, Turto banko atstovai reguliariai susitinka su Lietuvos žydų bendruomene.
„2009 metais buvo nustatytos kapinių ribos ir pasirašytas susitarimas (protokolas) dėl kapinių ribų ir darbų vykdymo kapinėse. Vėliau, 2016 m. buvo parengti projektiniai pasiūlymai, kuriems pritarė Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas, ir pagal kuriuos mes vykdome tolesnius darbus.
Vykdant susitarimą ir geros valios praktiką, tose teritorijų vietose, kur buvo kapinės, nebus atliekami rangos darbai ir ieškoma būdų, kaip įamžinti kapines. Rekonstruotame Kongresų centre taip pat yra numatyta žydų paveldo įamžinimo vieta“, - situaciją komentavo M. Sinkevičius.
Telieka apgailestauti, kad kelių žmonių organizacija renkasi tokias priemones ir pamina sėkmingą dviejų kultūrų bendradarbiavimą.
Pasak jo, daugelis teiginių, pateiktų tiek viešai, tiek ieškinyje, prasilenkia su tiesa, yra manipuliaciniai ir, Turto banko vertinimu, kurstantys tautinę nesantaiką, bet kokiomis priemonėmis siekiant dėmesio Europos žmogaus teisių fondui.
„Telieka apgailestauti, kad kelių žmonių organizacija renkasi tokias priemones ir pamina sėkmingą dviejų kultūrų bendradarbiavimą“, - sakė Turto banko generalinis direktorius.
Turto bankas teigia, jog įgyvendinus Vilniaus kongresų centro projektą, bus ne tik išsaugotas unikalus kultūros paveldo vertybės objektas, bet ir sukurtas universalus tarptautinius standartus atitinkantis kultūros ir konferencijų centras.
Šių buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukciją Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Rekonstrukcijai nutarta skirti iki 29 mln. eurų. Projektas bus įgyvendinamas naudojantis valstybės biudžeto, valstybės išteklių fondų bei paskirtojo vykdytojo lėšomis.
Pernai lapkričio viduryje Turto bankas paskelbė, kad Kongresų centro rekonstrukcijos techninį projektą rengs keturių bendrovių grupė, kurią sudaro bendrovės „Archimenai“, Projektavimo ir restauravimo institutas, „Vilniaus architektūros studija“ ir Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma. Sutarties vertė - beveik 722,4 tūkst. eurų su PVM.
Rekonstrukcijos pabaigos terminas dėl stringančių viešųjų pirkimų procedūrų Vyriausybės sprendimu atidėtas porai metų, iki 2021 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nupuoštoms eglutėms Vilniuje – virš šimto surinkimo taškų
Nors šventės dar nesibaigia, bet jau verta pagalvoti, kur teks dėti po švenčių nupuoštą eglutę. Nuo sausio 4 d. vilniečiai jau galės nupuoštas eglutes nešti į artimiausią jų surinkimo vietą. Kaip pranešė s...
-
LTG: šis maršrutas – ypač populiarus ir pasiteisino su kaupu
2023 metų gruodžio 27 d. pradėjusiu veikti traukinių maršrutu Vilnius–Ryga–Vilnius per 12 mėnesių važiavo kone 62 tūkst. keleivių, praneša LTG grupė. ...
-
Vilniaus savivaldybė teisme siekia gauti tarp A. Tumėno ir Gynėjų gatvių einantį kelią
Vilniaus miesto savivaldybė teisme siekia gauti tarp A. Tumėno gatvės 4 ir Gynėjų gatvės 14 einantį pagalbinį kelią. ...
-
Svarstoma kitąmet Vilniuje pradėti Veiklių senjorų programą6
Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarsto apie galimybę kitąmet sostinėje pradėti Veiklių senjorų programą, skirtą didinti vyresnio amžiaus gyventojų užimtumą, skatinti verslumą bei didinti įsitraukimą į kultūrinį bei kūrybinį gyvenimą....
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Vilnius traukia investuotojus: kaip suderinti plėtrą ir mažinti biurokratiją?1
Vilnius – sparčiausiai augantis Baltijos regiono miestas, kuriame pernai buvo išduota daugiausia, net 12 proc., visų statybos leidimų, kai tuo tarpu Kaune – 7 proc., Klaipėdoje – 2 proc. Visuomenėje vyksta diskusijos, kad Vilniuje...
-
Vilniaus svečius pasitinka nauji riboženkliai su svarbia žinute1
Besidžiaugdamas prestižiniu Europos Komisijos titulu „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“, miestas atnaujina savo riboženklius. Kaskart įvažiuodami į sostinę svečiai ir grįžusieji namo vietiniai išvys šalia miest...
-
Šventiškai pasipuošusiems verslams ir įstaigoms Vilnius padėkojo choro kalėdinėmis dainomis
Prieš šventes kitų metų Europos Kalėdų sostinės titulą iškovojęs Vilnius nepraleido progos padėkoti verslams ir įstaigoms, mieste kuriantiems ypatingą Kalėdų atmosferą. Išskirtinai pasipuošusias ar šventin...
-
Sostinė ruošiasi paleisti viešąjį vandens transportą: kas naujo?
Nuo 2025-ųjų metų vasaros Vilniuje planuojant pradėti visuomeninę laivybą Nerimi, sostinės taryba pritarė specialiojo upės prieplaukų plėtros plano parengimui. ...
-
Savivaldybės planai populiariame Vilniaus rajone sukėlė pyktį: kiek kainuos gyventojams2
Vilniaus savivaldybė siekia išsaugoti paveldu laikomą Šnipiškių medinę architektūrą. Ateityje čia, esą, turėtų kurtis verslai, kavinės, toliau kilti mediniai pastatai. Tačiau plėtotojai tokią miesto valdžios viziją peikia. ...