Draudimo bendrovės vadovų pasitikėjimą įgavusi buhalterė ketverius metus juos mulkino. Klastodama dokumentus 58-erių moteris iš jų pasisavino per 80 tūkst. litų

Buhalterės klastą išsiaiškino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorai.

Per tyrimą paaiškėjo, kad įgijusi draudimo bendrovės vadovų pasitikėjimą buhalterė ketverius metus savinosi firmos pinigus, apgaulingai tvarkė buhalteriją ir klastojo apskaitos dokumentus.

Tyrėjų duomenimis, iš pradžių įtariamoji A.D., naudodamasi jai suteiktomis interneto prieigomis prie bendrovės bankų sąskaitų, pinigus pervesdavo į savo sąskaitą.

Pervedimuose būdavo nurodoma, kad tai išmokėta premija, komisiniai mokesčiai ar atlyginimas. Neoficialų atlyginimą buhalterė sau pervesdavo beveik kiekvieną mėnesį. Sukurptas atlygis neretai būdavo didesnis nei realiai gaunamas atlyginimas – nuo kelių šimtų iki 1,5 tūkst. litų.

Tyrėjai nustatė, kad vėliau buhalterė iš bendrovės pasisavintus pinigus pervesdavo ne į asmeninę, o į studento sūnėno sąskaitą. "Moters apetitas pinigams padidėdavo per bendrovės vadovų atostogas, kai pastarieji pasitikėdami buhaltere palikdavo blankų su savo parašais", – pastebėjo FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus viršininkas Rolandas Urbonas.

Draudimo bendrovės buhalterė tuo pačiu metu dirbo ir saldumynus kepančioje bendrovėje. Ji sugalvojo pinigus pervesti į minėtos bendrovės sąskaitą, esą lėšos skirtos už grąžinamas draudimo įmokas, už paslaugas pagal sudarytas sutartis. Vėliau lėšos iš saldumynus kepančios bendrovės sąskaitos subyrėdavo į A.D. sąskaitą.

Slėpdama daugiau nei 80 tūkst. litų bendrovės pinigų pasisavinimą, buhalterė klastojo mokėjimo pervedimus, mokėjimų nurodymus ir kitus buhalterijos dokumentus, kuriuos vėliau įtraukdavo į draudimo bendrovės buhalteriją.

Tyrėjai suskaičiavo daugiau negu 50 tokių dokumentų. "Ikiteisminio tyrimo pradžioje buhalterė dar bendravo su pareigūnais, tačiau vėliau persigalvojo. Ji apsisprendė parodymus duoti tik teisme", – įtariamosios situaciją komentavo FNTT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų skyriaus viršininkas Rolandas Urbonas.

Už tokią veiką baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų.