Per speigą lauke nakvojančiai benamei pagalbą įsiūlyti sudėtinga

Pasak stoties prieigose nuolat besitrinančios porelės, benamė prie konteinerių gyvena mažiausiai du mėnesius. Moteris, įsikūrusi priešais stoties prekybos centrą esančiame tunelyje, nuo šalčio ginasi apsivyniojusi celofano plėvele, užsivilkusi porą senų striukų, tačiau jos batai suplyšę, kojos jau pažeistos šalčio.

Baiminasi, kad mirtinai sušals

Kaip sakė benamei norinti padėti aktorė Paulina Taujanskaitė, šią moterį ji pastebėjo dar lapkričio viduryje. „Netoli stoties pastebėjau maišų krūvą. Priartėjau. Iš krūvos išlindo močiutė. Veidas šviesus, nosis neraudona. Nupirkau arbatos, sūrelį (ji jų atsisakė) ir pradėjau kalbinti. Pavyko išsiaiškinti, kad močiutė yra buvusi pianistė, ką tik iškeldinta iš socialinio būsto, pirmos savaitės kaip benamė. Užsimojau jai padėti“, – sakė aktorė.

P. Taujanskaitė susisiekė su socialinėmis tarnybomis. „Porą dienų skambinėjau trimis numeriais, nukreipinėjančiais mane vieni pas kitus. Galų gale nuėjau gyvai ir paklausiau, ar priimtų negirtą moterį. Sako taip, tegu ateina. Va ir bėdelė. Močiutė atsisako ten vykti, nes įsitikinusi, kad ją ten nuskriaus žmonės iš kalėjimo. Kaip ir nuleidau rankas, juk negali padėti žmogui, kuris tos pagalbos nenori. Nunešiau jai ką turėjau, kepurę, striukę, pirštines, kojinių, užklotą“, – socialinio tinklo įraše pasakojo P. Taujanskaitė.

Aktorės teigimu, benamę ji paskutinįkart aplankė vakar, kai spaudė 17 laipsnių šaltis. „Šiomis naktimis sinoptikai žada minus 27, žinant, kad ji nakvoja gatvėje, minčių kyla įvairių. Ar tikrai jai niekas negali padėti?“ – baiminosi P. Taujanskaitė. Jos teigimu, pas benamę buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau jų įtikinėjimams važiuoti kartu moteris nepasidavė. Ji prašo tik žieminių batų ir kitų šiltų drabužių.

Šalta, bet ką darysi. Labai reikia naujų batų ir šiltų kojinių, tada dar pratempsiu.

Svajoja apie šiltą rūsį

Nuvykęs aplankyti benamės „Eltos“ žurnalistas įsitikino, kad moteris yra blaivi, adekvati, rišliai kalbanti. Paklausta, ar nakvoja gatvėje, benamė patvirtino, kad taip, ir pasiteiravo, kokia dabar temperatūra. „Va, ant jų ir miegu, ant jų ir gyvenu“, – parodė šiukšlių maišus prie konteinerių. „Šalta, bet ką darysi. Labai reikia naujų batų ir šiltų kojinių, tada dar pratempsiu“, – aiškino prisistatyti nenorėjusi benamė.

Atkreipus dėmesį, kad moters kojos jau pažeistos šalčio, benamė teigė, jog mielai persikeltų bent keliom dienom į šiltą rūsį, kur galėtų būti viena, mat labai bijo „kalejmščikų“. Jos teigimu, ji labiausiai saugosi ne tik šalčio, bet ir radiacijos, kuri esą pasklidusi visur, ypač daug jos yra drabužiuose ir daiktuose.

Prieglauda nedirba

Paskambinus į šalia stoties esančius Vilniaus arkivskupijos „Carito“ laikinuosius namus, paaiškėjo, kad neseniai atnaujinta benamių prieglauda šiuo metu nedirba. Telefonu atsiliepęs jos darbuotojas pasiūlė kreiptis į savivaldybės socialines tarnybas, tik pridūrė, kad savaitgalį niekas tuo neužsiims.

Papasakojus apie šalčio pažeistas benamės kojas, „Carito“ darbuotojas išnešė šiltus moteriškus batus, kurie kartu su nupirktomis kojinėmis buvo padovanoti benamei.