„Už 28, prieš 20, sprendimo projektui pritarta“, – posėdžio metu paskelbė sostinės meras Valdas Benkunskas.

Posėdyje pateikta atnaujinta bilietų kainodara, pagal kurią nebeliks pusvalandžio trukmės bilieto, be to, lyginant su pirmuoju tarybai pateiktu variantu, sumažintas dalies bilietų kainų augimas.

Įsigaliojus naujosioms kainoms, 60 minučių bilietas kainuos 1,25 euro, vienos dienos bilietas – 7,5 euro, trijų dienų – 13,5 euro, mėnesio – 38 eurus, trijų mėnesių – 110 eurų, metinis bilietas – 405 eurus. „Statyk ir važiuok“ aikštelės tarifas kils iki 1,25 euro.

Atsiras ir nauji bilietai tarp kurių – šeimos bilietas, į renginių ar oro uosto bilietus integruoti bilietėliai bei įvairių dydžių grupių bilietai.

Taip pat bus suvienodinta pradinių klasių mokiniams ir senjorams virš 80 metų taikoma speciali metinio bilieto kaina, ji sieks 10 eurų.

Visos lengvatos liktų galioti pagal dabar veikiančią tvarką.

Pasak savivaldybės, iki šių metų rugsėjo 30-osios keleiviai galės važiuoti miesto transportu, naudodami iš anksto įsigytus seno nominalo bilietus.

Nuo spalio 1-osios bus draudžiama naudoti senuosius bilietus, tačiau iki gruodžio 31 dienos keleiviai galės juos grąžinti savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ klientų aptarnavimo centruose arba išsikeisti į naujo nominalo bilietus už juos primokant. Vėliau seno nominalo bilietai nebus priimami.

Nepritarimas pokyčiams

Nepritarimą kainų kėlimui išsakė Vilniaus tarybos opozicijai priklausanti partija „Laisvė ir teisingumas“, anot kurios trečiadienį išplatinto pranešimo, sprendimas didinti kainas yra „ypač ciniškas“, nes nepaisant augančių miesto dotacijų viešajam transportui, paslaugų kokybė liko tokia pati, o vilniečiai „ir toliau kasdien stringa spūstyse“.

„Vilniaus viešasis transportas iš tikrųjų matom, kad kalbant apie bilietų kainas, tas drastiškas didinimas reiškia tiktai dar papildomus sukamus kilometrus, tačiau ne kokybiškas paslaugas vilniečiams“, – posėdyje sakė „Laisvė ir teisingumas“ seniūnas Vydūnas Sadauskas.

Kaip teigiama pranešime, opozicija ragina V. Benkunską imtis strateginių miesto infrastruktūros gerinimo sprendimų bei reikalauja, kad miesto valdžia „peržiūrėtų išlaidas, atsisakytų nereikalingo švaistymo ir ieškotų realių būdų, kaip pagerinti viešojo transporto paslaugas“.

Anot socialdemokrato, tarybos nario Povilo Pinelio, „blogiausia“ šio sprendimo dalis yra tai, kad jis palies pažeidžiamiausias visuomenės grupes.

„(Palies – BNS) jaunimą, kurio įpročiai dar tik tai besiformuoja viešojo transporto naudojimo. Palies smarkiai ir senjorus, kurių, deja, bet pensijos, išmokos nedidėjo taip, kokiu procentu mes keliam kainas šiandien. Tai palies ir šeimas“, – kalbėjo P. Pinelis.

Kaip skelbė BNS, iki šiol mieste surengti du klimato judėjimo „Fridays for Future Lietuva“ kartu su „Extinction rebellion Lietuva“ ir Gegužės 1-osios profesine sąjunga protestai vasario mėnesį bei kovo pradžioje.

Sostinės valdžiai svarstant šiuos planus, trečiadienį protesto akciją surengė ir Lietuvos žaliųjų partija.

Viešojo transporto finansavimas

Anot Vilniaus savivaldybės, pastaraisiais metais miestas iš biudžeto turėjo dotuoti virš 70 proc. viso viešojo transporto biudžeto poreikio.

„Nekeičiant viešojo transporto bilietų kainų, šis poreikis turėtų būti dotuojamas kitų sričių – švietimo, socialinės apsaugos, gydymo įstaigų ir kitų investicinių projektų – sąskaita, – BNS teigė savivaldybė. – Preliminariais skaičiavimais, dėl kainos pokyčio papildomai būtų surinkta apie 15 mln. eurų, kuriuos planuojama skirti dar spartesniam viešojo transporto kokybės gerinimui.“

Savivaldybės duomenimis, praėjusiais metais iš bilietų „Judu“ surinko apie 34 mln. eurų, tuo metu dotacijos iš miesto biudžeto siekė 84 mln. eurų.

Kainos Vilniaus viešajam transportui nebuvo keistos nuo 2013 metų.