Skrydžiams iš Vilniaus į Australiją ar JAV trukdo tako ilgis

 Anot jo, skrydžiams trukdo ir prasta oro uosto tako būklė. „Pasaulyje įprasta, kad oro uostų takai rekonstruojami kas 10–15 metų, o Lietuvoje per 50 Vilniaus oro uosto gyvavimo metų tai nė karto nebuvo atlikta“, – tvirtina G. Almantas.

– Ateinančią vasarą, nuo liepos 14 d. iki rugpjūčio 17 d. bus uždarytas Vilniaus oro uostas, vyks orlaivių kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija. Kaip per tas 35 dienas bus rekonstruojamas takas?

– Tako rekonstrukcija jau vyksta, ji prasidėjo šių metų viduryje. Tai yra labai ilgas procesas ir kol kas nei keleiviai, nei kompanijos to nejaučia. Daromi paruošiamieji darbai – tvarkomos elektros grandinės, drenažo sistemos. Vasarą bus daromi tik tie darbai, kurių mes negalime padaryti neuždarydami oro uosto. Tako rekonstrukcija nėra procesas, sprendžiamas komerciniais argumentais. Tai techninis sprendimas. Takas tiek susidėvėjęs, kad mes turime jį iš esmės rekonstruoti arba Vilniaus oro uostas metams turėtų būti uždarytas.

Oro uostas labai arti miesto, netoli yra gyvenamosios teritorijos. Be to, lėktuvai faktiškai leidžiasi per miestą. Mes negalime tako plėsti, tai iš tikrųjų problema – tiek paties oro uosto plėtrai, tiek ir žmonėms, gyvenantiems šalia.

– Pagal pasaulinę praktiką, kas kiek laiko daromos tokios rekonstrukcijos?

– Įprastai, tako gyvavimo laikas yra 10–12 metų. Vilniaus oro uosto takas nebuvo rekonstruotas nuo jo padarymo. Galima sakyti, tai daugiau nei 50 metų.

– Tas 35 dienas, kol vyks rekonstrukcija, iš Vilniaus oro uosto ir į jį kažkas skraidys?

– Ne, Vilniaus oro uostas bus visiškai uždarytas, visos operacijos keliasi į Kauno oro uostą. Tuo laikotarpiu visi skrydžiai bus vykdomi per Kauno oro uostą, keleiviai bus gabenami į jį įvairiais būdais – autobusais, geležinkelio transportu, taip pat savo asmeniniais automobiliais. Tai labai sudėtingas procesas, nes reikia tą pačią dieną perkelti visus skrydžius į vieną oro uostą ir atitinkamą dieną vėl grąžinti juos visus į Vilniaus oro uostą.

T. Lukšio / BFL nuotr.

– Kodėl rekonstrukcijai pasirinkta vasara, kai būna toks kelionių įkarštis?

– Modeliavimų buvo labai daug, yra keli labai svarbūs argumentai. Vienas – kritulių kiekis ir temperatūra. Tam, kad mes galėtume rekonstruoti taką, reikia, kad temperatūra būtų labai aukšta. Tai yra tako medžiagų stingimo temperatūra.

Antras dalykas – kritulių kiekis. Per didelis jų kiekis arba stabdo darbus, arba gali turėti žalos atliekamiems darbams. Buvo skaičiuojama, kokie buvo kritulių kiekio ir temperatūros skirtumai pastaruosius penkerius metus. Dėl to ir pasirinktos šios dienos. Ne todėl, kad tai susiję su vasaros sezonu, ar didesniu ir mažesniu skrydžių intensyvumu. Tik dėl temperatūros ir kritulių kiekio.

– Pagrindinis krūvis teks Kauno oro uostui, reikės daug ką pertvarkyti – nuo automobilių stovėjimo aikštelių iki keleivių atvykimo. Ar logistika jau dabar dėliojama?

– Situacija sudėtinga todėl, kad šias operacijas iš didesnio oro uosto keliame į mažesnį. Mums reikia kone sukurti laikiną infrastruktūrą, kuri labai kompleksiška – nuo terminalo pajėgumo iki bagažo sistemos, registracijos stalų pajėgumo.

Taip pat svarbi prieiga – stovėjimo aikštelės, viešojo transporto sistema. Tai kuriame vienam mėnesiui. Turime padaryti, kad tai funkcionuotų vieną mėnesį ir po to didžioji tos infrastruktūros dalis bus išmontuota.