Skandalingasis leidėjas užuovėjos ieško tarp avių

Paskutinis Jaroslavo Banevičiaus ir teisėsaugos santykių raundas prasidėjo tada, kai jo pavardė buvo susieta su bandymu pasisavinti europines lėšas. Šią beveik dešimtmetį Lietuvos teismuose klaidžiojusią bylą ėmėsi peržiūrėti Europos Teismas.

Amerikietiški kalneliai

Nuo laikraščio „Tremtinys“ – iki skandalingo leidinio „Europa“. Taip galima apibūdinti J.Banevičiaus amplitudę žurnalistikoje, į kurią buvo pasinėręs aktyviausiais, daugiausiai visuomenės reakcijų sukėlusiais savo gyvenimo metais.

Nuo patriotinių mitingų, pritariamai šaukiant jį apsupusiai miniai, – iki garbaus amžiaus aktyvisčių, įaudrintų erotinių nuotraukų J.Banevičiaus leidiniuose ir skanduojančių: „Gėda! Šalin pornografiją!“ Tokia šio vyro visuomeninio gyvenimo amplitudė.

Lietuvos politikoje jis irgi paliko pėdsaką – kurdamas partijas, bandydamas kandidatuoti į pačius aukščiausius postus: ir Seimo nario, ir prezidento.

Su teisėsauga J.Banevičius taip pat neblogai pažįstamas. Skandalingiausia šios pažinties istorija galima vadinti 1998-uosius, kai jis ir „Europos“ laikraščiui kartu vadovavęs Povilas Gončaras buvo suimti teismo salėje už žurnalisto Vido Mačiulio garbės ir orumo pažeminimą.

Tapo romiu ūkininku

Europos Teisme atsidūrus bylai dėl ES lėšų, jos baigties 75 metų J.Banevičius laukia, regis, išoriškai pačioje ramiausioje savo audringo gyvenimo stotelėje.

Raseinių rajone, netoli Dubysos, iš tolo šviečia geltonai nudažytos fermos. Nešinas jau užgesusia pypkute mus pasitinka jų šeimininkas. Dabar J.Banevičius – ūkininkas, turintis apie 1 000 avių bandą.

„Čia viskas susiję su avimis. Ruošiuosi steigti avių muziejų“, – nusišypso avių ūkio šeimininkas. Teritorijoje aplink fermą – daugybė medžio skulptūrų.

Fermą juosianti tvora išdabinta stiklo dirbiniais. Pagrindinis visų kūrinių akcentas – avys. Mediniai suoleliai teritorijoje taip pat dekoruoti avių skulptūromis.

Romios avys, aplink supantys laukai – didžiulis kontrastas verpetams, kurie apie J.Banevičių sūkuriavo prieš porą dešimtmečių – tada, kai jis leido dar gana konservatyvią visuomenę šokiravusius leidinius „Dvidešimt centų“, „Pro rakto skylutę“, „Vakaro skaitiniai“. Jų bulvarinis turinys mirgėjo politikų kritika, intymiomis istorijomis, pikantiškais patarimais ir ne mažiau pikantiškomis nuotraukomis.

Negali susitaikyti

Ar išorinė ramybė J.Banevičiaus avių ūkyje – neapgaulinga? Juk būtent dėl šio ūkio jam iškelta byla ir skandalingasis leidėjas, šįkart jau kaip ūkininkas, buvo dar kartą nuteistas. Šis teistumas J.Banevičiui neduoda ramybės.

Jis nuteistas už pasikėsinimą sukčiaujant gauti ES SAPARD paramos lėšų. Negana to, J.Banevičius kaltinamas, kad šiam tikslui pasiekti subūrė organizuotą trijų asmenų grupę ir vadovavo jos nusikalstamai veiklai.

J.Banevičius su tuo sakosi niekada nesusitaikysiantis. Kaltinimus jis vadina melagingais, absurdiškais, sufabrikuotais.

„Per visus tuos metus tiriant bylą, per teisminius nagrinėjimus visų pakopų teismuose, per visą šmeižikišką laikotarpį niekas neatvažiavo patikrinti šios fermos. Niekam nerūpėjo net įsitikinti, ar ji egzistuoja“, – tarė avių ūkio šeimininkas.

„Ekspertizės darytos remiantis tik neaiškiomis nuotraukomis“, – paaiškino J.Banevičius.

Įkūrė dukros vardu

J.Banevičius ūkininkauti pradėjo 2002-aisiais. „Tėvo palikimas buvo 60 ha žemės. Brolis ir sesuo savo dalis perleido man, dar nusipirkau 80 ha ir 200 avių“, – tokia, pasak J.Banevičiaus, buvo jo ūkio pradžia. Ramybė truko neilgai.

Avių ūkį Raseinių rajone, Tverijoniškių kaime, J.Banevičius įkūrė savo dukros Ilonos Vidrinskienės vardu. Vyras neslėpė, kad taip sumanęs dėl galimybės pretenduoti į ES paramą.

„Aš jau buvau per senas ir negalėjau pretenduoti į paramą. Dukrai dar nebuvo 40 metų ir ji atitiko keliamus reikalavimus“, – paaiškino J.Banevičius.

Jis užtikrino, kad visą darbą organizavo, į avininkystės peripetijas gilinosi, finansus tvarkė ir iki šiol tvarko jis pats.

Šis tėvo ir dukros sprendimas užtraukė baudžiamąją atsakomybę ne tik J.Banevičiui. Dukrai baudžiamojoje byloje pareikšti panašūs kaltinimai kaip ir tėvui – pasikėsinimas neteisėtai pasisavinti paramos lėšas ir grąžintą PVM mokestį.

Segtuvuose – kaltinimai

„Nieko nepasisavinau, – kalbėjo J.Banevičius. – Patys pažiūrėkite, yra ir ūkis, ir avys.“

„Atrodo, kad siekiau tik pasisavinti ir nieko nedariau, bet juk ferma yra! – neslėpė nuoskaudos J.Banevičius. – Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius apdovanojo mus garbės raštu kaip perspektyvų ekologinį ūkį.“

Jis bedė pirštu į dokumentus didžiuliuose segtuvuose, kuriuose – prokurorų surašyti kaltinimai dėl fermos rekonstrukcijos. Bylą tyrę pareigūnai dėstė, kad fermą rekonstravusi firmą vykdė darbus, tačiau realiai J.Banevičius jiems už atliktus darbus nemokėjo, nes neturėjo pinigų.

Byloje aiškinama, kad atliktų darbų vertė nesiekė 400 tūkst. litų. Tokią sumą suskaičiavo prokurorų užsakyti ekspertai.

J.Banevičiaus iniciatyva atliktos pakartotinės ekspertizės. Tada jau nurodyta, kad darbų buvo atlikta už daugiau nei 2 mln. litų. To kaltinamiesiems išteisinti nepakako.

Milijonas po sofa

„Aš turėjau pinigų“, – į krūtinę mušėsi J.Banevičius. Tais laikais, kai vadovavo leidinių koncernui, jis tikino sukęs ne vieną pelningą verslą. „Mes, skirtingai nei daugelis, medieną vežėme ne iš Lietuvos, o iš Rusijos. Ir perpardavinėjome“, – pinigų kilmę aiškino dabartinis ūkininkas.

Vienas pikantiškiausių momentų byloje buvo epizodas apie pinigų perdavimą fermos rekonstrukciją vykdžiusios firmos vadovui.

J.Banevičius iki dabar laikosi tos pačios versijos: buvo jau darbo dienos pabaiga, kai jis atvyko į statybos firmą ir padavė daugiau nei milijoną litų už atliktus darbus juos atlikusios bendrovės direktoriui.

„Jis išrašė kasos pajamų orderį ir tą milijoną paslėpė po sofa“, – pasakojo J.Banevičius. „Buvo pasibaigusi darbo diena, kur žmogus tą milijoną turėjo dėti?“ – nieko stebėtino neįžvelgė jis.

Neturėjo kuo šerti

Matant, kaip greitai keičiasi buvusio skandalingo leidėjo emocijos, kaip greitai jis susijaudina, galima spėti, kad bylinėjimasis sveikatos J.Banevičiui nepridėjo.

Pasakojant, kaip nugaišo 300 avių, jo akyse sublizgo ašaros. „Areštavo mūsų sąskaitas. Neturėjome kuo šerti avių“, – nutilo J.Banevičius. Dėl finansinio nepritekliaus buvo išjungta elektra, sutriko vandens tiekimas gyvuliams.

Dabar J.Banevičiaus savo fermoje skaičiuoja apie 1 000 avių. Kasmet būrys pasipildo maždaug 500 jauniklių. Per ūkininkavimo metus vyras atsirinko tris tinkamas rūšis – vokiečių juodgalves, prekosus ir prancūzų šorde veislę.

J.Banevičiaus fermoje pakanka penkių darbininkų. Maždaug 300 avių per metus nuperka, apie 150 parduoda mėsai.

„Šiandien kerpame vilną. Vaizdelis gal ne pats gražiausias“, – apgailestavo J.Banevičius. Per metus ūkis parduoda apie penkias tonas vilnos.

Gyvena fermoje

„Viskas čia daroma iš pinigų, kuriuos duoda ūkininkavimas. Rengiu skulptorių simpoziumus. Jie palieka savo medžio skulptūras. Ir pats imu kaltelį, drožiu“, – pasakojo naują pomėgį atradęs skandalingasis leidėjas.

J.Banevičius iki šiol įsitikinęs, kad SAPARD lėšų pasisavinimo byla jam buvo sufabrikuota. „Nepatogus buvau daug kam. Tai ir susidorojo“, – savo versiją dėstė J.Banevičius.

Sudoroti žmogų, įsikibus įstatymo raidės, pasak jo, Lietuvoje nesunku: „Padovanojau tris avinukus vaikams, netekusiems tėvų, tai nubaudė 500 litų baudą už nepakankamai sutvarkytus dokumentus.“

Fermoje įsirengęs erdvų kambarį vyras, kitados vadintas Lietuvos bulvarinės žiniasklaidos magnatu, čia ir gyvena.

„Nepasistačiau prabangių namų, neprisipirkau automobilių kaip kiti, gavusieji ES paramą. Gyvenu su gyvuliukais. Gerai gyvenu, gyvuliukai niekada neišduos“, – tarė Europos Teismo sprendimo laukiantis J.Banevičius.

Kelionė per teismus

Tyrėjai išaiškino tokį nusikalstamos veikos mechanizmą: J.Banevičius savo lėšomis įsteigė avių fermą. Siekė avių ūkį išplėsti iki šiuolaikinio ir produktyvaus, tačiau tam trūko pinigų.

Kad gautų SAPARD ir Valstybės paramą, jis turėjo investuoti pusę savo pinigų. J.Banevičius pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką ir finansinius dokumentus dėl paramos.

Tyrėjų teigimu, faktiniai rekonstrukcijos darbai fermoje vyko, tačiau atsiskaitoma už atliktus darbus nebuvo, nes J.Banevičius neturėjo reikiamų lėšų. Jis viską planavo į priekį, tikėdamasis gauti paramą ir tada atsiskaityti su darbus vykdžiusia bendrove.

Tokie veiksmai traktuojami kaip dokumentų klastojimas. Kaltinamojoje išvadoje buvo teigiama, kad suklastoti 33 dokumentai.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu J.Banevičius pripažintas kaltu siekiant sukčiavimo būdu pasisavinti didelės vertės turtą. Šį sprendimą jis skundė Kauno apygardos teismui, vėliau – Lietuvos Auščiausiajam Teismui. Galiausiai kreipėsi į Europos Teismą.

Europos Teismo atsakymas J.Banevičių nudžiugino: „Teismas pagal pateiktą medžiagą išnagrinės Jūsų bylą kaip įmanoma greičiau.“