Šiurpi tendencija: emigracijoje daugėja jaunų kauniečių mirčių

Emigracija turi ir gedulingąją pusę – daugėja užsienyje mirusių lietuvių, tarp jų ir kauniečių. Specialistai pastebi liūdną tendenciją: daugiausia tai – jaunimas. Neretai jauno žmogaus mirtį svetimoje šalyje gaubia paslaptis.

Miršta jauni

Kauno miesto tarybos posėdžiuose labai retai nutinka taip, kad politikai nesvarstytų klausimo dėl lėšų skyrimo užsienyje žuvusiojo ar mirusiojo artimiesiems. Tokią tvarką visoms Lietuvos savivaldybėms, kai kompensuojamos palaikų pargabenimo išlaidos, dar 2003 m. patvirtino Vyriausybė.

Balsuojant Kauno politikams, dažniausiai galioja nerašyta taisyklė – tokiems prašymams beveik visada pritariama.

Pasak Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Anos Sudžiuvienės, per metus skyrių pasiekia apie 11–13 prašymų skirti paramą pargabenti iš svečios šalies velionio palaikus. Beveik per dešimtmetį tokių prašymų skaičius pasiekė 100.

„Labai daug mirčių svetur lieka neišaiškintų. Dabar tendencija tokia, kad dingsta daug jaunų vyrukų. Žūva neaiškiomis aplinkybėmis. Kartais, regis, būna taip: kažkam pasigyrė, kad užsidirbo daugiau pinigėlių, o paskui jį randa nebegyvą. Dažniausiai tai 20–30 metų amžiaus žmonės“, – pasakojo Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Vida Zinkevičienė. Ji Kauno savivaldybėje kuruoja palaikų pargabenimo kompensavimo atvejus.

Neįperka draudimo

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai išvažiavę aplankyti emigravusių vaikų dėl širdies ar onkologinių ligų anapilin iškeliauja tėvai. Anksčiau miesto taryboje pasitaikydavo dvejonių, ar skirti lėšų sugyventinio palaikams pargabenti, tačiau dabar pinigai be ilgų diskusijų skiriami.

Specialistės V.Zinkevičienės teigimu, į Socialinės paramos skyrių kreipiasi žmonės, kurių artimieji neturėjo sveikatos draudimo.

Jos teigimu, liūdna patirtis rodo, kad žmonės nutaria nesidrausti ne dėl to, kad netiki, jog jiems kas nors blogo nutiks, o dėl to, kad tiesiog neturi tam pinigų.

Didžiausia suma – 7020 litų

„Gavę prašymą kompensuoti palaikų pargabenimo išlaidas, išsiunčiame užklausą visoms draudimo bendrovėms. Tik įsitikinę, kad velionis nė vienos bendrovės nebuvo apdraustas, rengiame sprendimo projektą. Jį tvirtinti teikiame miesto tarybai“, – apie galiojančią tvarką pasakojo vyr. specialistė.

Miesto savivaldybė kompensuoja tik dalį pargabenimo išlaidų. Visą reikalingą sumą artimieji pirmiausiai turi sumokėti patys, o tik po to jiems pervedama atitinkama suma iš savivaldybės.

Pastaroji pinigų suma priklauso nuo konkretaus atvejo, tačiau pagal nustatytą tvarką ji negali viršyti 7020 litų. Palaikų pargabenimas kartais kainuoja ir gerokai brangiau.

Laidojimo paslaugų bendrovės ar finansavimo šaltinių paieška, kūno parvežimo, balzamavimo, kremavimo ar laidojimo organizavimu, vertėjavimu, apmokėjimu už paslaugas turi rūpintis patys artimieji.

Pirmauja Didžioji Britanija

Kiekvienas prašymas savivaldybėje nagrinėjamas atskirai – turi būti aiškus ir tvirtas pagrindimas, kodėl prašoma kompensuoti pargabenimą, tikrinamos šeimos pajamos.

„Geografinės mirčių tendencijos išlieka tokios pat jau kurį laiką – liūdnai pirmauja Jungtinė Karalystė ir Airija. Už jų rikuojasi Ispanija. Be abejo, pasitaiko ir kitų šalių – būna prašymų ir iš Vokietijos, Ukrainos, Lenkijos“, – pasakojo V.Zinkevičienė.

Šiais metais specialistė užregistravo 9 prašymus kompensuoti žuvusiojo pargabenimą, praėjusiais – 11.

Liūdnos kauniečių istorijos

Jungtinėje Karalystėje spalio mėnesį mirė dvidešimtmetis kaunietis. Vaikino tėvas miręs, o kur mama – nežinoma. Jį nuo mažų dienų augino močiutė. Anūkas dar kovo mėnesį išvyko ieškoti darbo, tačiau taip ir negrįžo.

Po trijų Ispanijoje praleistų mėnesių praėjusiais metais negrįžo 38 metų vyras – Kaune liko jo žmona su trimis mokyklinio amžiaus sūnumis.

Praėjusiais metais Norvegijos Karalystėje mirė tris mėnesius šalyje praleidęs 53 metų amžiaus vyras. 59 metų mirusiojo žmona tuo metu buvo bedarbė, neturinti pajamų. Sūnus mokėsi pirmame profesinės mokyklos kurse.

Panašiais atvejais Kauno savivaldybė skiria paramą pargabenti palaikams.